Sveikinu Jus, mieli ateitininkai, su Rugsėjo Pirmąja!
Pasitinkame naujus mokslo metus.
Neseniai ir aš metus skaičiavau nuo rugsėjo pirmosios, o ne nuo Kalėdų.
Tokiu laiko ritmu gyvena kiekvienas mokytojas.
Taip pasitikdavau savo draugus mokytojus, tokiu metu būdavau labai
pasiilgęs savo mokinių. Tą dieną rankose laikydavau gėles. Tą dieną vėl
prasidėdavo nuostabiausia kelionė į žinių ir mokslo pasaulį. Ta diena buvo
kertinis akmuo, pradėti, bandyti iš naujo!
Šiandien ateitininkams linkiu neprarasti nuostabos ir to amžino jaudulio,
kuris pasitinka kiekvieną einant į į naujo, dar nepažinto, pasaulio
šalį, į mokyklą.
Ar prisimeni, mielas ateitininke, kaip pirmą kartą atėjai į mokyklą?
Ar prisimeni savo pirmąjį Mokytoją?
Praėjusiais metais vilniečiai ateitininkai savo darbus patikėjo Adelės
Dirsytes globai. Mokslo metus skirdami šios puikios mokytojos ateitininkės
atminimui ir asmens pažinimui. Kas mus globos
šiais metais? Ką pasirinksime kelrodžiu? Kur keliausime kartu?
Štai prieš akis Ateitininkų vado
pirmasis numeris išleistas 1947 metais.
Žmogui yra būdingas nerimas. Nuo jaunystės dienų iki gyvenimo pabaigos
jam prieš akis begaliniai plotai skiria jį nuo idealo.
Nepaliaujamas idealo siekimas, nuolatinis
tiesos ieškojimas, savęs tobulinimas ir sielojimasis aplinka. Tai žmogaus
gyvenimas, žmogaus žinančio savo esmę.
Kas visuomet parodo didžiausią entuziazmą kilniems idealams, jei ne
jaunimas. Jis yra tasai nesvyruojantis optimistinės nuotaikos nešėjas,
kurio pastangomis gyvenimas keičia savo veidą.
Jaunimas stovi pirmose eilėse kovoje už Tiesą, vien todėl, kad ji yra
Tiesa, kovoje už Gėrį, nes jis įprasmina žmogiškąsias pastangas.
Kviečiu visus moksleivius ir studentus, mokytojus ir tėvus susitelkti
prasmingiems veiksmams. Kryptį mums nurodys mūsų Credo Visa
atnaujinti Kristuje!
Sunerimkime! Mūsų laikmečio žymė - nukrikščionėjusi tauta ir pasaulis.
Prof. Stasys Šalkauskis dar praėjusio šimtmečio viduryje rašė: Ateitininkų
idealas įpareigoja kovai prieš dechristianizaciją, kovoti su pasaulio
dechristianizaciją, dirbti didelį religinio atgimimo darbą savyje ir
aplinkiniame pasaulyje. Ištikrųjų yra sunki kova, kuri reikalauja ne tik
sąmoningo atsidėjimo, šaunaus pasiaukojimo, bet ir labai rūpestingo
pasiruošimo.
Ruoškime jaun ą žmogų gyvenimui, kuris šiuo metu mėto į šalį bočių
vertybes, mindžioja tvarkos taisykles, keičia
svajones į aistras, į istorijos pamokas deda pasakas, į tradiciją spjauna, į
šeimą moja ranka, į sielą žiūri kaip į pakeičiamą organą, į mane tik kaip
vartotoją! Į mano artimą brolį
krikščionį kaip į nevykėlį.
Kviečiu sunerimti!
Kviečiu visą savo š irdį ir protą, meilę ir išmintį
skirti jaunam ateities žmogui, dabartiniam mokinukui, dabarties vaikui.
Su pagarba ir viltimi,
Ateitininkų Federacijos pirmininkas
Liutauras Serapinas
2003-09-01
|