Liutauras Serapinas

Šv. Velykų sveikinimas

Nuoširdžiai sveikinu Prisikėlimo šventėje Jus visus.

Ateitininkų federacijos valdybos vardu linkiu Jums Išganytojo Prisikėlimo šviesoje kurti ir atnaujinti savo asmeninį, šeimos, bendruomenės, organizacijos, Tėvynės ir Dievo Tautos gyvenimą. Ieškodami prasmės savo kasdieniuose darbuose ir nuostabiose šventėse prisiminkime Palaimintojo vysk. Jurgio Matulaičio žodžius:

,,Reikia mums žmonių, tai stenkimės mes juos sau išsiauklėti, išsilavinti. Nuo to, man rodos, ypatingai reikėtų pradėti mums visus visuomenės Kristuje atnaujinimo darbus. Omnia restaurare in Christo.“

Dešimtmečius Ateitininkai Lietuvoje ir visame pasaulyje kūrė katalikišką kultūrą ir ugdė jaunuomenę bei augino šeimas remdamiesi savo principais. Teko išgyventi ir pajausti visokių sunkumų - persekiojimų, trėmimu, melo, šmeižto, smurto, neteisingų kaltinimų, nuvertinimo. Teko laidoti jaunus ir neturėti galimybės padėti senam, kęsti izoliaciją nuo krikščioniškojo pasaulio ir klausytis vienos partijos ,,tiesos”. Išbandymų būta daug ir įvairių, aukų – taip pat. Velykų švenčių metu tikrai verta, šalia Kristaus kančios kelio ir prisikėlimo šlovės, prisiminti mūsų Tautos kelią ir ateitininkų kelią. Ar kas gali suabejoti, kad Kristus myli mus, mūsų Tautą. Kokie panašūs esame į savo Išganytoją! Ir labiausiai panašūs esame sava meilės giesme per kančią Gyvenimui ir Tiesai.

Paskutiniųjų mėnesių įvykiai Lietuvoje parodė, koks paslaptingas ir veidmainingas yra tamsos pasaulis. Kaip jis nepasiduoda Kūrėjo valiai – meilės ir tiesos įsakymams. Kaip blogis klaidina žmones, kaip skaldo bendruomenes, ir kaip sugeba prisiderinti prie bet kokios žmogiškos silpnybės ir įvesti ,,savo tvarką”.

O tauta pasirodo yra pajėgi tvarkytis tik paviršiuje. Pašaline, nors ir labai iškilių asmenybių klaidas, dar nesugebame pašalinti priežastis esančias giliau, kurios pagimdė ir gimdo toliau tautos politines, moralines ir kultūrines prarajas. Nuskambėję iškilmingi teismai nuteisė vieną vadovą ir laisvėje toliau ganytis paliko visą jo gaują. Be triukšmo, be atsakomybės, be pamokų. Savo kieme išgirdau žaidžiančių prie namo dešimtmečių kalbą: - Valio! Drakonas žuvo. Valio naujam drakonui! O gal neteisūs tie vaikai? Nuskambėjo teismai garsiau nei Velykų varpai?

Ilgus metus ateitininkų organizacijos nariai iš mažų, dažnai jau suskaldytų šukių - jaunų žmonių likimų, lipdo ir kurią šviesesnę Lietuvos ateitį – ateitininką, kaip tvirtą pilietį, patriotą, išsilavinusi, neprietaringą ir drąsų, kūrybingą, talentingą ir tikėjimo tiesa grindžianti savo ir bendruomenės kelią asmenį. Tas darbas stokoja jėgų, mokytojų ir auklėtojų, knygų, patalpų, pinigų, laiko, pritarimo, įvertinimo ir supratimo. Kas šiuo metu padeda, talkina, Ateitininkų federacijai Lietuvoje? Ministerijos? Lietuvos vadovai, švietimo sistemos, žiniasklaidos portalai ir puslapiai, politikai, visuomeniniai sąjūdžiai, vakarai ar rytai? Niekas iš išvardintųjų.

Džiugu, kad ateitininkai kitose pasaulio šalyse, turėdami didžiulę išgyvenimo be Tėvynės pagalbos patirtį, yra sukūrę savo paramos ir organizavimo sistemas, šiuo metu racionaliai naudodamiesi esamais resursais gali gyventi pilnavertį bendruomeninį organizacijos gyvenimą. Galime tik dėkoti šiems likimo tremtiniams – ateitininkams broliams ir sesėms, kad jie savo jėgų ir lėšų pagalba rėmė ir kūrė ateitininkių gyvenimą atgimusioje Lietuvoje iki šiolei.

Lietuvoje šiandien kaip niekada esame panašūs į kryžių nešantį Išganytoją. Bet nesame vieniši. Šalia jaučiame Šventosios Bažnyčios pulsą ir pastangas. Jaučiame didelę atsakomybę ir pareigą ateinančioms kartoms.

Tai ir kviečiu Jus, padedant Katalikų Bažnyčiai, kurkime savo gyvenimą ateitininkiško veiksmo erdvėje. Kurkime naujas kuopas, mokytojų ir studentų korporacijas, darykime stovyklas ir mokymo kursus, kvieskime į konferencijas ir pamaldas, leiskime žurnalus ir laikraščius, skaitykime savo spaudą, darykime reportažus per TV R, lankykime vieni kitus džiaugsmo ir liūdesio valandą, darykime šventes ne tik savo organizacijos nariams, bet ir kitiems šviesos ir tikėjimo ištroškusiems, ir net klystantiems, o ypač likimo nuskriaustiems.

Duokime pozityvų atkirtį mūsų valstybę niokojantiems reiškiniams ir veikėjams. Neleiskime savo širdyse apsigyventi pesimistinėms nuotaikoms ir prisitaikėliškumui. Būkime principingi, naudokimės savo principais ir kurkime naujus veiklos principus. Žiūrėkime į aplinką, analizuokime ir skelbkime savo mintis ir darbus, dalinkimės.

Liudykime Viltį savo artimųjų, draugų, kaimynų, bendradarbių, kurso ir klasės draugų, kolegų, pažystamų ir tik sutiktųjų tarpe. Tokia yra ir mūsų veiklos metų tema – ,,Liudykime Viltį”. Liudykime Tiesos ir Meilės nemirtingumą. Liudykime kartu su Kristumi.

Švęskime kartu, turėdami: delne draugo ranką, akyse šypseną, tvirtą žodį kalboje, giesmę būryje, atmintyje vardus išėjusių, ateities planuose naujas vizijas, inspiracijas ir kūrybingumo versmes, švęsdami Kristaus Prisikėlimo šventę.

Ateitininkų federacijos pirmininkas Liutauras Serapinas

2004 m. balandžio 11 d.

atnaujinta: 2006-06-02

Pradžia | Praeitis | Kasdienybe | Kūryba | Ateitis | Jungtys
Paieška | Pastabos | Naujienos | Kreiptis | Kalendorius

© 2007 m. Ateitis Foundation - tinklapiai, Voras