Romualdas Kriaučiūnas

Ar teisybė, kad per 10 metų po atsikūrimo ateitininkai nieko nenuveikė?

Tituliniame puslapyje autorius prisistato kaip "Ateitininkų federacijos atkūrimo vadovas, garbės pirmininkas". Knygos metrikoje knyga aptariama šitaip: "Artėjant ateitininkų sąjūdžio šimtmečiui, knygoje apžvelgiama jo atsiradimo priežąstys, siekiai, principai ir nueitas kelias, supažindinama su šios sąjungos kūrėjais. Ateitininkų reikšmė nesiriboja tik jos telkiamais nariais, nes jos pradėtas sąjūdis sudarė pagrindą ir apskritai katalikų organizaciniam gyvenimui." Šios 1,000 tiražo knygos mecenatais išvardinti mons. Juozas Prunskis, Jonas bei Laima Šalčiai ir mons. Juozapas Antanavičius.

Pati knyga susideda iš 32 skyrelių. Pačioje pradžioje randame spalvotą Vytį ir Lietuvos himną. Seka Sendraugių ateitininkų sąjungos ženklas ir ateitininkų himnas, su gaidomis. Įžangoje pabrėžiamas Stasio Šalkauskio teiginys, liečiantis ateitininkų sąjūdžio istorinę reikšmę. "Jei su 'Aušra' siejasi mūsų tautinis atgimimas, tai su 'Ateitimi' dera sieti mūsų dvasinį atgimimą" (psl. 10). Ateitininkų judėjimas yra lietuvių tautai antrasis, būtent dvasinis atgimimas, kuris remiasi tautiniu jos atgimimu ir jam suteikia aukštesnę reikšmę.

Knygos sudarytojas nedviprasmiškai pasisako už ateitininkų ideologijos nekintamumą. "Jei suprantame, kad mūsų pasirinktas šūkis 'Omnia instaurate in Christo!' yra nepasenstantis ir neprarasiantis reikšmės amžiams, kaip ir pats Kristus, vadinasi, savo paskirtimi neabejojame. Mums privalu pakilti iki to šūkio, sukurti save iš naujo, kad galėtume atlikti mūsų pačių sau paskirtą didžiąją apaštalinę misiją, kuriai esame įsipareigoję savo nepaprastu šūkiu" (psl. 11). Tuoj pat ir gana kandžiai jis pastebi, kad ideologijos tinkamumo klausimas iškyla gal dėl to, kad ambicijos prasilenkia su intelekto galimybėmis, branda bei erudicijos stoka. Pagarbiai prisimenami visapusiškai išsimokslinę pirmtakai, iš kurių biografijų galima daug pasimokinti. Svarbiausia ateitininkams išaugti sąmoningais, išsimokslinusiais, visapusiškai išsilavinusiais lietuviais katalikais, pasauliečiais inteligentais idealistais, visuomenės veikėjais ir Lietuvos patrijotais.

Knygos dėmesys Lietuvos ateitininkijos istorijai. Polemizuojama kabutėmis išskirtas kieno tai teiginys, kad per dešimtį metų po ateitininkų atsikūrimo nieko nenuveikta. Autorius sutinka, kad ateitininkai netapo plačiai žinomi visuomenėje, kad jie neperkūrė visuomenės, kad neužkariavo mokyklų ir universitetų, kad nėra gausūs. Tačiau tie dešimtis metų nepraėjo veltui. "Per tuos metus ateitininkai susiorganizavo - veikia visos sąjungos, yra per kelis tūkstančius narių, jaunimas perima ateitininkijos likimą į savo rankas, ir jiems sekasi - daromės vis sąmoningesni. Įvyko keli kongresai, daugelis kitų renginių. Augame, gausėjame. Mūsų, ateitininkų, nueitas kelias - garbingas kelias. Didžiuokimės savo praeitimi, mūsų pirmtakais, būkime jų verti, - mūsų istorija šviesi, nesuteršta" (psl. 12).

Šis leidinys visų pirma skiriamas visuomenei - visų mokyklų ir aukštųjų mokyklų bibliotekoms, visoms viešosioms bibliotekoms.

Grįžkime prie 32 knygos skyrelių. Pats pirmasis apžvelgia ateitininkų istoriją. Po pristatomi Stasio Šalkauskio formuluoti ateitininkų principai. Aptariami sąjūdžio kūrėjai. Seka skyrelis apie moksleivius katalikus carinės Rusijos gimnazijose. Pristatoma pirmoji sąjungos valdyba. "1910 m. vasario 19 d. Liuveno universitete Belgijoje buvo sudaryta Pirmoji sąjungos valdyba. Ši data laikytina oficialia ateitininkijos gimimo data" (psl. 45). Septintame skyrelyje paminima pirmoji sąjungos konferencija, įvykusi 1911 m. liepos 15 d. Vyriausioji ateitininkų tarybos patvirtinta 1921 m. rugpiūčio 6-8 d. Tarybos pirmininkas Pranas Dovydaitis. Sąjūdis tapo organizacija 1921 m. gruodžio 6-8 d., kada įvyko studentų ir moksleivių konferencija ir priimtas statutas. Devintame skyrelyje pristatoma ateitininkų simbolika. Po to pristatomi simbolikos autoriai.

Vienuoliktame skyrelyje pristatomos Federacijos sąjungos. Pradedama su Jaunųjų ateitininku sąjunga. Paduodama jos ženklelis, šešios nuotraukos ir trylikos eilučių visos sąjungos aprašymas. Pažymėta, kad po ateitininkų federacijos atkūrimo (Lietuvoje), JAS yra gausiausia sąjunga, turinti per 100 kuopų. Sunku suvokti kodėl didžiausiai sąjungai tepaskirta tik trylika eilučių.

Seka Vyresniųjų moksleivių ateitininkų sąjungos aprašymas. Jai skirta dvidešimts nuotraukų ir 28 eilutės teksto. Čia nei žodžiu neužsimenama apie plačią MAS veiklą už Lietuvos ribų, nors MAS primininkų eilėse paminėti užsienyje gyvenę tos sąjungos pirmininkai. Ar ne keista?

Dvylika puslapių skirta Studentų ateitininkų sąjungai ir studentų korporacijoms. Ten randamos ir keturios nuotraukos. Pagaliau pristatoma Ateitininkų sendraugių sąjunga, kuriai skirta 17 knygos puslapių Čia irgi keturios nuotraukos.

Ateitininkų vadų ir ideologų skyrelyje aprašomas Pranas Dovydaitis, Stasys Šalkauskis, Kazys Pakštas, Adolfas Damušis, Antanas Maceina, Simas Sužiedėlis, Juozas Girnius, Justinas Pikūnas, Petras Kisielius, Juozas Laučka, Kazys Pemkus, Juozas Polikaitis, Vincentas Rastenis, Arvydas Žygas,Vygantas Malinauskas ir Vidas Abraitis. Tuo tarpu kitoje vietoje (psl. 177) duotame AF vadų ir pirmininkų sąraše išleista Vincento Rastenio ir Arvydo Žygo pavardės.

Tryliktajame skyrelyje pristatoma Ateitininkų federacijos taryba ir jos pirmininkai. Išvardinti Juozas Urmanas, Juozas Meškauskas, Vytautas Vardys, Stasys Barzdukas, Gediminas Kijauskas, Saulius Girnius ir Petras Kimbrys. Tačiau Tarybos pirmininkų sąraše (psl. 177) randame tryliką pavardžių. Nei šiame knygos skyrelyje nei sąraše visai nepaminėta buvusi Tarybos pirmininkė Birutė Bublienė. Jos pirmininkavimo laikas priskirtas Juozui Polikaičiui.

Pastebėta pavardžių maišatis tęsiasi ir Ateitininkų dvasios vadų skyrelyje. Aprašyti septyniolika dvasios vadų, o Federacijos dvasios vadų sąraše randame tik aštuonias pavardes. Čia gal tik sumaišytos Federacijos dvasios vadų ir kapelionų sąvokos ar pareigos.

Penkioliktame skyrelyje paminėti tik trys Šalpos fondo organizatoriai ir rėmejai - tai Jonas Balkūnas, Kazys Ambrozaitis ir Jonas Kavaliūnas. Kur kiti? Dar svarbesnis klausimas - kodėl šioje vietoje nei žodelio apie patį Šalpos fondą, jo istoriją, užduotį, atsiekimus? Su atsakymu reiks dar palūkėti.

Skyrelyje "jie mums vadovavo" paduoti Federacijos vadų, Tarybos pirmininkų, Dvasios vadų, Ateitininkų šalpos fondo pirmininkų ir Generalinių sekretorių pavardės ir turėtų pareigų metai. Po to, be jokio įvado ar paaiškinimo, paduota sekančių asmenų biografijos: Jonas Girnius, Kazys Šapalas, Ignas Skrupskelis, Stasys Rauckinas, Jonas Štaupas, Jonas Senauskas, Vincas Natkevičius-Natkus, Pranas Joga, Viktoras Dabušis, Vytautas Vygantas ir Vaclovas Kleiza.

Seka trys skyreliai apie ateitininkus rašytojus, menininkus, politikus, diplomatus, karius-tėvynės gynėjus. Tuoj po to, nei iš šio nei iš to, skyreliai apie Ateitininkų konferencijas, kongresus, Ateitininkų atkūrimą Lietuvoje, jubiliejinę konferenciją, sendraugių sąjungos suvažiavimą.

Pagaliau skaitytojas sužino apie ateitininkus svetur. Per keturioliką puslapių pirmiausia paminėta Dainavos jaunimo stovykla. Tiesa, ji yra svarbi ateitininkų veikloje, bet nėra ateitininkų nuosavybė. To, ištikrųjų, ir neteigiama. Po to skaitotojas sužino apie Ateitininkų namus Lemont miestelyje prie Chicago. Plačiau aprašoma Boston, Cleveland, Los Angeles, Detroit, Lemont ir JAV rytų pakraščio ateitininkų veikla. Pagaliau skaitytojas supažindinamas su Ateitininkų šalpos fondu.

Dvidešimts šeštąjame skyrelyje duota biografinių žinių apie ateitininkus veikėjus Šiaurės Amerikos Lietuvių Bendruomenėje. Tepaminėta tik keturios JAV gyvenančiųjų pavardės - Vytautas Narutis, Romualdas Kriaučiūnas, Kęstutis Trimakas ir Juozas Kojelis. Kokiu būdu jie buvo parinkti taip ir neaišku. Dar svarbiau - nė žodžiu neužsiminta apie pačią JAV Lietuvių Bendruomenės plačią ir prasmingą veiklą. O kur dar Kanados ir kitų trisdešimts kelių kraštų Lietuvių Bendruomenės?

Trumpas skyrelis tarptautinėms katalikiškoms organizacijoms. Čia nei žodelio tarptautinei Pax Romana organizacijai, kuriai ilgesnį laiką vadovavo Vytautas Vygantas. Visas puslapis paskirtas ateitininkų spaudai paminėti. Ateitininkų rėmėjų skyrelyje aprašomi prel. Juozas Prunskis, Jonas ir Laima Šalčiai, Aldona ir Jonas Čingos ir Bernardas Žukauskas. Tai tik graži rėmėjų sąrašo pradžia.

Pagaliau prieinama ir prie dangaus. Skyrelyje "Mūsų dangiškieji globėjai" aprašomi apaštalas šv. Paulius, Tomas Akvinietis, Pranciškus Asižietis, popiežius Pijus X, ir šv. Kazimieras. Tada grįžtama atgal į žemę, kur skyrelyje "Jie su mumis" išvardinti Landsbergiai, atskirai dar Vytautas Landsbergis, mons. Alfonsas Svarinskas, Zigmas Zinkevičius ir Napoleonas Kitkauskas.

Paskutinis vieno puslapio skyrelis susumuoja ateitininkų sąjūdžio istorijos laikotarpius. Prie to pridėta 1997 metų nuotraukos, kur pozuoja Federacijos taryba ir valdyba. Istorijos laikotarpiai yra šešeri. Tai ateitininkų sąjūdžio priešistorė (1795-1907). Pirmasis (istorinis) laikotarpis datuojamas 1907-1918. Antrasis - 1918-1929. Trečiasis - 1930-1939. Ketvirtasis - 1940-1989. Čia vienu trumpu sakiniu paminėta ir išeivijos ateitininkų veikla: "Išimtis - ateitininkų išeivijos veikla laisvąjame pasaulyje" (psl. 324). Pagaliau, penktasis ateitininkų istorijos laikotarpis prasidėjo nuo 1989 m. lapkričio 25-26 d. kai dar nelaisvoje Lietuvoje Ateitininkų federacija buvo atkurta. "Šiuo metu keturiose sąjungose yra per 5000 narių" (psl. 324). Neaišku ar tame skaičiuje priskaityta ir užjurio ateitininkai.

Knyga gražiai apipavidalinta. Daug įdomių nuotraukų. Prie jų galėjo būti daugiau informacijos. Pvz,. prie 1997 metų Federacijos tarybos ir valdybos nuotraukų nėra pridėta jokių pavardžių. Vakar ar šiandien gal jie daugumai ateitininkų žinomi ir be pavardžių, o kaip bus rytoj? Spaustuvės darbas stokoja kokybiškumo. Nors daugumas puslapių yra ryškūs, per daug puslapių yra išblyškę, atrodo lyg pavargę ar prieš laiką pasenę. Visa tai mažmožiai, palyginus su pačios knygos apimtimi.

Norint, nenorint, knyga reikia aptarti daugiau kaip įdomių biografijų rinkinį, o ne išsamią ateitininkijos istoriją. Daugumas aprašomųjų asmenų buvo ar yra ateitininkai. Atrodo, kad vakaruose gyvenančiųjų biografiniai daviniai paimti iš bostoniškės Lietuvių enciklopedijos, kurios paskutinis, papildomasis tomas išleistas 1985 metais. Žinant, kad bent porą metų truko paruošti paskutinįjį minėtos enciklopedijos tomą, galima sakyti, kad biografinė informacija apie išeivius V. Rastenio knygoje Ateitininkai yra dvidešimts metų senumo.

Knyga išdalinta į per daug skyrelių - jų yra net trisdešimts du. Skaitytojui būtų lengviau orientuotis, jeigu tie visi skyreliai būtų buvę sugrupuoti į knygos metrikoje minimą leidinio užduotį - atsirasdimo priežastis, siekius, principus ir nueitus kelius. Dar reikėtų skyriaus apie ateitininkijos kūrėjus. Sekant tokią ar panašią tvarką nesijaustų bereikalingas šokinėjimas ir blaškymasis.

Knygą skaitant nesijaučia tos ateitininkijos sąjūdžio kovos, jos vizijos ar veiklos dinamikos. Knyga taikoma, kaip įžangoje sakoma, visuomenei, kad daugiau apie ateitininkus sužinotų. Knygoje informacijos yra apstu. Tai puiku. Tuo pačiu sunku tikėti, kad šią knygą perskaitęs ar tik pavartęs jaunuolis būtų uždegtas stoti į ateitininkus. Jei tokių ir atsirastų, knygoje nėra jokios informacijos, jokių pavardžių, adresų ar telefonų numerių kur būtų galima toliau informuotis. Šiame informatikos amžiuje tai labai svarbus faktorius, knygos autoriaus visiškai nepaliestas.

atnaujinta: 2006-06-02

© 2003 Ateitis Foundation, Inc. - tinklapiai, Voras