Juozas Baužys

Ką pasimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį?

Su autoriaus  leidimu, spausdiname  jo brandžias mintis, tilpusias Į LAISVĘ žurnalo 1999 pavasario numeryje.

Artėjame prie slenksčio į naująjį XXI-mą amžių.  Žiniasklaida jau pradeda skaičiuoti dienas, valandas ir minutes iki šio šimtmečio ir tūkstantmečio pabaigos.  Po dviejų  tūkstančių metų,  kai buvo pradėtas vartoti krikščioniškosios eros kalendorius, žmonija žengs šį žingsnį, kuris dabar, šiame kompiuterinės technologijos amžiuje, atrodo nepaprastai bauginantis iš anksto  nenumatytoms problemoms (kaip pvz., Y2K)

Mums tačiau ne tokios problemos svarbu.  Mums svarbu, ką mes – kaip žmonės ir kaip lietuviai – įžengdami į naujojo šimtmečio ateitį, su savimi pasiimsime iš dabarties, kurioje gyvename.  Nejaugi tempsime su savim pilnus lagaminus žiaurių  negerovių, pastebimų ir aiškiai matomų mūsų valstybiniame ir visuomeniniame gyvenime.  Jų tiek daug...  Ar nereikėtų geriau naujame šimtmetyje pradėti gyventi iš naujo, atsinešus su savimi iš dabarties tik tokias vertybes, nuo kurių priklausys gražesnis mūsų pačių ir mūsų tautos likimas?

Gal pirmiausia pasiimkime su savim bent šio šimtmečio mūsų tautos istorijos atmintį.  Istorijos, lydėjusios mus nuo Vasario 16-tosios, nuo 1941 birželio sukilimo, per partizanų kovas, per visas lietuvių tautos kančias ir pralietą kraują okupacijų metais iki Kovo 11-tąją atstatytos nepriklausomos valstybės.  Tokia istorija yra pagrindas, ant kurio statoma tautos ir valstybės ateitis.

O ta ateitis priklausys ir nuo to, ar pasiimsime su savimi krikščioniškąsias vertybes, moralę, idealizmą, optimistišką ryžtą ir darbą.  Nesineškime savanaudiško oportunizmo, pinigo ir garbės kulto, tuščios savimeilės ir pesimizmo.  Pasiimkime ir šiltą,  vyresnėje kartoje dažniau pastebimą, inteligentiškumą vietoje dabar įsigalinčio šalto intelektualizmo.

Pasiimkime pozityvų tautiškumą ir rezistencinę dvasią prieš visus naujuosius –izmus ir kosmopolitinius gundymus.  Su šia tautiškumo ir rezistencine dvasia atsineškime tikrąjį laisvės supratimą – laisvės su atsakomybe ir įsipareigojimu savo tautai, valstybei ir artimui.  Nes laisvė tiktai sau  - nesuvaldoma ir pilna reikalavimų – nėra tikroji laisvė.  Ir dar, kiekvienas bendras darbas – ar tai būtų valstybės valdymas, ar visuomeninė bei organizacinė veikla – privalo būti  dirbamas vieningai.  Tad pasiimkime į naująjį amžių daugiau vienybės dvasios, kurios pastebimai trūksta tiek Lietuvoje, tiek ir išeivijoje.

Kai su šių vertybių kroviniu peržengsime slenkstį į naująjį tūkstantmetį, gal tada pajusime, kad šis žingsnis nebuvo toks bauginantis, kad ir toliau sugebėsime, Dievui padedant, gyventi ir dirbti tautos ir valstybės labui.

atnaujinta:2006-06-02