Romualdas Kriaučiūnas

Gyvenimo prasmė

Kartu klasėje esantieji studentai nusijuokė ir jau ruošėsi kilti ir eiti. Papaderos, pakeldamas ranka, nuramino auditoriją ir savo žvilgsnį smeigė į mane. Savo akimis jis tarsi bandė nuspręsti ar mano klausimas buvo tikrai rimtai klausiamas.

"Aš atsakysiu tavo klausimą." Tada iš savo odinės piniginės jis išėmė mažą, apskritą veidrodėlį, nedidesnį už stambesnę monetą. Jis prabilo sekančiais žodžiais:

"Kai aš buvau dar mažas vaikas, tai buvo karo metu, mes buvome labai neturtingi ir gyvenome tolimame kaime. Vieną dieną ant kelio radau sudužusio veidrodėlio šukes. Šioje vietoje buvo įvykusi motociklo avarija."

"Aš bandžiau surasti visas to veidrodėlio šukes ir jas kartu sudėti, bet mano pastangos buvo veltui. Iš tų šukių sau pasilaikiau pačią didžiausią šukę. Ta šukė dabar mano rankoje. Trindamas akmeniu aš padariau ją apvalią. Ta šukė tapo mano žaisliuku. Mane ypač užimponavo šio žaisliuko savybė - aš su juo galėjau pagauti šviesą ir ją nukreipti į tamsiausius užkampius, kurių saulės šviesa niekada nepasiekia. Žaidimu tapo mano pastangos nukreipti šviesos spindulėlį į sunkiausiai prieinamas vietas."

"As augau ir brendau. Laisvalaikio momentais aš su ta veidrodėlio šuke vis žaisdavau, bandydamas saulės spindulėliu apšviesti tamsiausius labirintus. Tapęs vyru supratau, kad čia nebuvo tik vaiko žaidimas su veidrodėlio šuke, bet mano gyvenimo tikslo metafora. Aš pradėjau suvokti, kad aš pats neesu šviesa ar šviesos šaltinis. Tačiau šviesa - tiesa, meilė, išmintis - egzistuoja ir ji švies tamsiuose užkampiuose tik su mano įsiterpimu."

"Aš esu dalis veidrodžio, nors pats nesuvokiu nei jo užduoties nei formos. Tačiau su tuo ką turiu, aš galiu nukreipti šviesą į tamsiausius šio pasaulio užkampius. Aš galiu šviesos spindulį nukreipti į tamsias dėmes žmonių širdyse, tuo kai kuriuos pakeisdamas. Gal kiti, mane matydami, irgi panašiai elgsis. Tai mano gyvenimo filosofija. Tai ir yra mano gyvenimo prasmė."

Baigęs savo žodžius, profesorius paėme veidrodėlio šukę ir pagavęs saulės spindulį nukreipė į mano veidą, mano ant stalo sunertas rankas.

Dauguma informacijos apie graikų kultūrą ir istoriją, gautos tame vasaros kurse jau užmarštyje. Tačiau savo protinėje piniginėje aš tebeturiu apskritą veidrodėlį.

Ši pamokanti istorijėlė gauta elektroniniu paštu. Jos autorius nežinomas.