Romualdas Kriaučiūnas

TRIJŲ RŪŠIŲ VIRUSAI

Apmąstymai gavėniai baigiantis

Pagal Medicinos enciklopediją (Mokslo ir encikopedijų leidykla, Vilnius, 1993) žodis virusas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio virus ir reiškia nuodas. Medicinoje, virusai yra neląstelinės sandaros savarankiška mažiausių mikrobų grupė. Virusinės ligos yra sukeliamos filtruojamų virusų. Jų svarbiausios yra gripas, tymai, kiaulytė, poliomelitas, raupai ir encefalitas. Mokslo ir medicinos dėka daugelis minėtų ligų yra apvaldomos ar pagydomos.

Jau kuris laikas turime kompiuterių technologiją, kurioje netrukus priviso žmonių sukelti virusai. Jie sąmoningai užkrečia turimas kompiuterių programas ir kartais paliestąją sistemą padaro visai bejėgią, tiesiog suglušintą. Kovai prieš šiuos virusus yra randama būdų ir priemonių, nors tai pareikalauja daug pastangų ir lėšų.

Šalia biologinių ir technologinių virusų esama ir dvasinių virusų. Juos įdomiai aprašo Lansing, Michigan, vyskupijos ganytojas vysk. Carl F. Mengeling The Catholic Times savaitraštyje (2004.3.26.). Jo manymu, dvasinė sveikata turėtų ypač rūpėti visiems katalikams. "Mūsų pačių ir mums patikėtų žmonių dvasinė priežiūra yra svarbi atsakomybė su didelėmis pasėkomis. Nuo to priklauso mūsų laimė dabar ir visados."

Yra didelis panašumas tarp mūsų kūno ir dvasios sveikatingumo. Jis priklauso nuo sveiko gyvenimo būdo, apsisaugojimo nuo ligų, ligų atpažinimo, jų gydymo, pasveikimo ir ištvermės. Išgirdę žodį "virusas" dažnai susimaišome, pakyla baimė ir nerimas. Tai būna tarsi kokio nematomo priešo užpuolimas, pasikęsinimas prieš mūsų kūną. Pradžioje to nė nejuntame, bet su laiku pamatome, kad kažkas yra netaip.

Yra virusų, kurie užpuola mūsų dvasinę sveikatą. Jų veikimas panašus į biologinių virusų užpultą kūną. Naująjame testamente aprašomas tas virusas, kuris užpuola, susilpnina ir pavojun išstato mūsų dvasinį gyvenimą. Simptomai ir pasekmės yra nustatytos ir žinomos. Šie virusai neša liūdesį. kas yra priešinga džiaugsmui, trykštančiam iš sveiko dvasinio gyvenimo.

Apsireiškimo knygoje randame perspėjima dėl tų virusų. Ten skaitome, kad turime būti karšti arba šalti, o ne drungni ar abejingi. Drungni bus išspiaunami iš burnos.

Kokie yra to drungnumo simptomai? Nebežiūrime į Kristų ir jo nebematome. Draugystė Viešpačiui tapo bedvasė, išblėsusi ir nuobodi. Dvasinis gyvenimas tampa rutina, liguistas ir sumenkėja. Meilė artimui tampa pakeista į darbų atlikimą. Mūsų dvasia pasidaro nerūpestinga ir be entuziazmo. Atsidavimo stoka yra drungnumo tarsi viršūnė. Atsidavimas yra įsipareigojimas meilei, prieinamumui ir susivaldymui. Abejingumas riečia nosį prieš maldą bei pasiaukojimą. Jis skatina perdėtą rūpestį savanaudiškumui, patogumui, šiurkštumui ir tinginystei betkam, liečiančiam atsidavimą Viešpačiui. Drungnumas reiškia ištižimą ir tinginystę. Siekiama lengviausia, maloniausia išeitis, nors tuo būtų parodoma neištikimybė Dievui.

Vyskupo teigimu, drungnumas yra apgaulingas virusas. Jo buvimas išryškėja kai mūsų dvasinis gyvenimas ima vadovautis minimaliu įsipareigojimu, pareikalaujančiu kuo mažiausiai pastangų. Mes apleidžiame maldą ir plaukiame pasroviui. Drungnas krikščionis yra tarsi ant šalutinių bėgių stovintis, bet niekur nevažiuojantis traukinys. Vysk. Mengeling savo skiltį baiga kviesdamas visus grįžti ant pagrindinių bėgių, pažymėtų esant Tikruoju Keliu, Tiesa ir Kristaus gyvenimu.

atnaujinta: 2006-06-02

Rankraščiai taisomi redakcijos nuožiūra.

Bendradarbių pasirašyti straipsniai nebūtinai reiškia redakcijos ar tinklavietės leidėjo nuomonę.

Tinklavietė nėra atsakinga už atspausdintos informacijos tikslumą.

Tinklavietės leidėjas yra Šiaurės Amerikos Ateitininkų Taryba.