 |
Nijolė Balčiūnienė
Ateitininkų sendraugių stovykla Dainavoje
Pagal - Meškiuką Rudnosiuką
Liepos 23 - 30, 2000
Ten toli kur ošia pušys,
stovyklėlė Dainava, vis kas met ten suvažiuoja, gausus Sendraugių būrys.
Atvažiuoja su vaikučiais, su seneliais ir draugais, valgo, žaidžia,
maudos, kuria, klauso paskaitų rimtų.
Registruoja juos Šoliūnas, kad miegotų po stogu, kad visi tvarkos
laikytūs, pučia dūda iš peties.
Jo žmonelė Aldonėlė su sesute Nijole, verda, kepa pyragėlius, kad būtų
sotus ir sveiki. O, Elvyra Idzelienė, ukvedėlė jiems visiems, perka maistą,
veža vaisius, kad nebūtų alkani.
Šliumpu pumpu, šliumpu pumpu, vaikšto Vytautas anksti, kelia jis visus
iš miego eikit, melskitės visi. Benediktas Neverauskas tvarko
maldeles Mišių - o, kad jų balsai skambėtų, veda giesmes Zaranka.
Šios stovyklos kapelionas, atvažiuoja iš toli, kur banguoja Nemunėlis
ir graži Trakų pilis. Moko jis, kaip reik mylėti mūsų Dievą ir kitus -
o, vaikams įskiepit meilę - nepamiršti Lietuvos.
Išmiegoje, pasimelde, po geriausių pusryčių, eis vaikučiai su
vadovais, vedami Rasos dainos. O, tėveliai pasilike, eis į paskaitas visi,
išklausyti preligentų iš šalelių tolimų. Dėstys jie, kas vyksta
sviete, kas tos žvaigždės danguje, kas ten vyksta mūs šalelėj ir kas
esam mes tokie.
Muzikantė atvažiuoja Poskočiumienė Rasa, atsivež akordijona, grot
vaikučiams ir tėvams. Išmokins ji, kaip dainuoti, daineles iš Lietuvos,
išmokins suktinį šokti, mergaites ir berniukus.
Su vaikučiais dirbs vadovai, prie darbelių ir dainų, Mikulionienė Rūtelė,
paglobos ji juos visus. Pažiūrės, kad būt pavalgę, išmiegotų jie
visi, kad jie sunkiai, sunkiai dirbtų ir išmoktų vadovaut.
Kai aukštai saulutė šypsos, dienos vidury, eina jie visi į Spyglį,
atsigaivinti ežere. Ten vaikučiai plūduriuoja, taškosi visi linksmai,
stato jie pilis iš smėlio, valgo icecreamą skaniai.
Pasimaudę, pasilsėję,
grižta jie visi atgal, tenai laukia jų tėveliai su darbeliais įdomiais.
O, vaikučiai, tie pupučiai, talentingi jie visi - pasirodys jie tėveliams
vieną vakarą visi.
Pirmą dieną atvažiavus, susipažint visiems reikės, nors pažįsta
vienas kitą 100 metų ar daugiau. Oficialiai supažindins, Rasa Lapkienė
įdomiai, tas šeimas kurios atvyko, pirmą kartą stovyklaut.
Laužas didelis sukrautas, Kulbis Tadas jį praves, ten vaidinsim ir
dainuosim, Rasai grojant nuostabiai.
Iškeptus pyragus vešim, švęst gimtadienį visi, Jėzaus Kristaus
Jubiliejų, pasimokyt iš jo mylėt. Jis mus mokė kaip mylėti, draugą,
priešą ir visus, reik visiems skriaudas atleisti, kad būt pasaulyje
taika. Koks gimtadienis be džiaugsmo, be pyrago, dovanų, bus vaikučiams,
dovanelių atvežtų iš Lietuvos.
Karnivalas balaganas, atvažiuos jis ten tikrai, su būdelėm su žaidimais
su loterijoms visiems.
Mūs tauta yr kūribinga ir poetų turim daug - Mikulionienė Rūtelė,
poetų vakarą surengs.
Paskutinį vakarelį, ši tradicija yra, išvaidins tėvai spektaklį,
pasakėlę jų vaikams. Vainis Aleksa sukūrė, pasakėlę iš galvos, per
naktelę jis ją rašė, kad vaikams ji būt linksma. O, režisorių kiek
yra, tuzinas ar du tikrai, čia Viktutė piešia scenas, Asta kostimus
parengs, Dalia juos dainuot mokina, Eglė šokti įdomiai. O, vaikučiai mažutėliai,
džiaugias, juokiasi linksmai, čia mamytė čia tėvelis, šoka žiogu ar
varle.
Ten bus gera stovyklauti, susitikt visiems kartu, negalės jie iškeliauti
neišklausę paskaitų. Algis Norvilas vis dėsto kas mes esame tokie - esam
mes Ateitininkai mūsų principai 5. Dėsto aiškina ir kalba, 100 metų ar
daugiau, bet vistiek jiems dar nenaišku, kas tie principai tokie.
O, Balčiūnienė Nijolė, rikiuoja juos prie vėliavų, pagal aukštį,
pagal amžių, pagal miestus ir šeimas, o jie vaikšto, ješko, klausia,
kurioj vietoj reik stovėt.
Šliumpu pumpu, šliumpu pumpu, atkeliaukite visi, kalsim principus iš
naujo ir išmoksim kur stovėt.
Jei išleidau kokį žmogų, man atleiskite prašau, sukakau jau 100 metų,
atmintis jau ne kokia.
|