Vaiva Vėbraitė Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, įvykusiame
2005 m. liepos mėnesį Lietuvoje, kalbėjo tema "Pasaulio Lietuvos
bendruomeniškumo raida." Pasinaudodami jos mintimis, pristatome keletą
įdomių ir pasmingų ištraukų.
Abraham Maslow, humanistinės psichologijos pradininkas, sukūrė garsiąją
"poreikių piramidę", kurioje pavaizduoti esminiai žmonių poreikiai,
pradedant fiziologiniais (mums reikia oro, vandens, maisto, šilumos ir
t.t.), po to, saugumo (stabilumo, tvarkos). Trečioji pakopa - socialiniai
poreikiai (meilė, bičiulystė, bendruomeniškumas, priklausomybė). Toliau
asmens statusas bei kompetencijos (kitų žmonių pagarba mums, pripažinimas ir
mūsų savigarba, nepriklausomybė) ir, pagaliau, platusis pasaulio pažinimas,
grožio siekiamybė.
Tyrimai rodo, kad toks griežtas hierarchinis požiūris yra per daug
paprastas, nors ir toliau pripažįstamas Maslow įvardintų poreikių
daugialypiškumas. Dažnai kalbama apie susijusius pradus: fizinį, socialinį,
intelektualinį, dvasinį. Tai įmanoma tik su kitų žmonių pagalba. Todėl
pilnaverčiai esame ir jaučiamės tik veiksmingose bendruomenėse.
Pastaruoju metu bendruomeniškumo technologijos labai sparčiai ryškėjo ir
keitėsi, nors bendruomenių esme liko ta pati. Bendruomeniškumas šiomis
dienomis siejamas su interneto tinklais, asmeniniais viešumai skirtais
dienoraščiais ir t.t. Mums visiems visados reikia turėti ne tik savo "aš",
bet taip pat ir savo "mes".
McMillan/Chavis savo studijoje 1986 m. apibūdino "bendruomeniškumo pojūtį"
sekančiais žodžiais: tai narių jausmas, kad jie priklauso ir kad jie yra
svarbūs vienas kitam ir grupei ir jų bendras įsitikinimas, kad per jų
įsipareigojimą būti kartu bus patenkinti jų poreikiai. Akivaizdžios
bendruomenių teorijos sąsajos su Maslow žmogiškųjų poreikių piramide.
Anot McMillan ir Chavis, bendruomeniškumo pojūtis susidaro esant keturioms
esminėms sąlygoms:
Narystė (o tai reiškia dalyvavimo apibrėžimą, tarpusavio pasitikėjimą,
asmens emocinį saugumą bendruomenėje, asmens savęs "investavimą"
bendruomenėje ir bendrą simbolikos sistemą).
Įtaka (tai reiškia, kad bendruomenėje įtaka veikia abipusiai: asmuo daro
įtaką savo grupei, o ji daro įtaką jiems. Įtakingiausi - tie, kurie vertina
kitų žmonių nuomones).
Poreikių tenkinimas (narystė padeda tenkinti visus žmogiškuosius poreikius,
bendros vertybės sukuria aplinką, kurioje vyksta socialiniai mainai,
tarpusavio parama).
Emocinis ryšys (būtina sąlyga autentiškai bendruomenei: ji galima tik dažnai
bendraujant, ypač svarbius įvykius kartu išgyvenant ir remiasi istorine
atmintimi, kuri priimama kaip grupės ir asmens bendra istorija).
Šiuo metu mokslininkai aptarinėja penktąją sąlygą, 2000 m. įvardintą
Patricia Obst studijoje:
Sąmoninga tapatybė (įsipareigojimas bendruomenės sėkmingai raidai ir
sustiprinta atjauta kitiems nariams).
Savo pranešime Vaiva Vėbraitė išreiškia troškimą, kad Pasaulio Lietuvos
bendruomeniškumo ateities raida atspindėtų šių penkių sąlygų įsitvirtinimą
ir ateities užtikrintumą.
Pranešimo pabaigoje prelegentė tvirtina, kad turtas neturi įtakos tautų
"laimingumui". Toks laimingumas yra susijęs su socialinio tinklo pyne, su
šeimos ir visuomenės darna, su pasitikėjimu savimi ir kitais. Tuo pačiu,
asmenų laimingumas yra susijęs su kokiu nors prisiimtu tikslu ir vykdoma
užduotimi.
"Daug kas pasikeitė šiame šimtmetyje: technologija, mobilumas,
nepriklausomybė. Tik nepasikeitė žmonės ir jų poreikiai. Taigi gal pačioje
Lietuvoje yra bendruomeniškumo stygius, kuris veikia mūsų piliečių
savijautą? Manau, kad taip. Manau, kad daugelyje Lietuvos vietovių trūksta
kasdieninio pilietinio solidarumo, pasitikėjimo, žmonės jaučiasi neturį savo
bendruomenėse įtakos, vienų simbolika bei bendros praeities interpretacijos
kitiems kelia abejonių. Šiomis dienomis privalome vardan bendruomeniško
sutelktumo dirbti ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje."
Užsklandai, dar viena mintis nuo manęs. Sekant Publilius Syrus pamokymą,
norint pasiekti kuo aukštesnę pakopą, pradėkime nuo žemiausios, nors tai
reikštų mus pačius. |