Romualdas Kriaučiūnas

Paženklinkime mūsų pasaulį meile ir viltimi!

Pasikalbėjimas katalikiškojo jaunimo reikalu

Prieš porą metų buvo suorganizuota ir išrinkta Šiaurės Amerikos Ateitininkų Taryba (ŠAAT). Joje yra keletas komisijų. Bene svarbiausia laikytina Programos komisija. Jos pirmininkas dr. Petras Vytenis Kisielius sutiko "Tėviškės žiburių" skaitytojus su minėta Taryba daugiau supažindinti.

Kai 1997 metais Ateitininkų kongreso nutarimu Ateitininkų federacijos valdyba buvo grąžinta į Lietuvą, dėl didelių nuotolių atsirado sunkumų tiesioginiam artimam Šiaurės Amerikoje esančių sąjungų bendravimui su vyriausiąja Ateitininkų federacijos valdyba. Pradžioje ilgesnį laiką Šiaurės Amerikoje veikė savanorių vadovybė sudėtingai ateitininkų organizacijai vadovauti. Tačiau tas laikotarpis nepasižymėjo normalia ateitininkų veikla. Kanadoje ir JAV vis trūko atsakingos darbų koordinacijos. Tuo pat metu pamažu vystėsi Šiaurės Amerikos ateitininkų persiorganizavimo procesas - kūrimas naujos, savos administracijos, priklausant Ateitininkų federacijos valdybai, jau esančiai Lietuvoje. Nebuvo reikalo organizuoti naujų sąjungų. Jos jau egzistavo nuo 1927 metų Palangos konferencijos. Tačiau buvo būtina sukurti Šiaurės Amerikos ateitininkų vyriausią vadovybę, kuri koordinuotų ateitininkų sąjungų veiklą šioje Atlanto pusėje, kuri kaip ateitininkijos padalinys palaikytų tamprius ryšius su viso pasaulio ateitininkijos vyriausia vadovybe - Ateitininkų federacija, esančia Lietuvoje. Aišku, teko kurti naujoms aplinkybėms pritaikytus įstatus, atatinkančius ir gyvenamojo krašto valdžios reikalavimams. Buvo sukurta ŠAAT-ba kaip vyriausias Šiaurės Amerikos ateitininkų vadovybės organas.

Šiaurės Amerikos ateitininkai išrinko naują ŠAAT-bą 2000-jų metų pradžioje. ŠAAT savo trijų metų kadenciją pradėjo 2000 metų gegužės mėnesį.

ŠAAT-ba susiskirsčiusi pagal pareigas ir darbo komisijas. Tarybos sudėtis: kun. dr. Kęstutis Trimakas yra Tarybos Dvasios vadas; Nijole Balčiūnienė, pirmininkė; dr. Vytas Narutis ir Lidija Ringienė vicepirmininkai; dr. Romualdas Kriaučiūnas, sekretorius; dr. Aloyzas Pakalniškis, iždininkas.

Programos komisija: dr. Petras Vytenis Kisielius, pirmininkas; dr. Ona Daugirdienė, Darius Polikaitis ir dr. Vėjas Liulevičius, nariai.

Įstatų komisija: dr. Vytas Narutis, pirmininkas; Marytė Newsom ir Lidija Ringienė, narės.

Finansų komisija: dr. Aloyzas Pakalniškis, pirmininkas; Dalilė Polikaitienė, narė.

Nominacijų komisija: Vytautas Žemaitaitis, pirmininkas; Nijolė Balčiūnienė, narė. Visuose posėdžiuose dalyvauja Ateitininkų federacijos valdybos (Lietuvoje) vicepirmininkė išeivijos ateitininkams Laima Šalčiuvienė.

Per visus dvylika nepriklausomos Lietuvos metų išeivijos ateitininkija bendravo ir ekonomiškai rėmė Lietuvos ateitininkijos veiklą. Ateitininkų federacijos valdyboje Šiaurės Amerikos ateitininkai turi vicepirmininkę išeivijos reikalams - tai Laima Šalčiuvienė. Ateitininkų federacijos taryboje yra bene septyni nariai, atstovaujantys išeivijos ateitininkus. Šiais metais vyksta jau trečiasis bendras Lietuvos ir išeivijos Ateitininkų kongresas. Ryšys tarp Šiaurės Amerikos ir Lietuvos ateitininkų yra tamprus ir gyvas. Amerikos ateitininkų stovyklose dalyvauja Lietuvos ateitininkų atstovai ir atvirkščiai - Lietuvos ateitininkų stovyklose dalyvauja Amerikos ateitininkų atstovai.

ŠAAT-bos kadencija baigiasi 2003 m. gegužės mėnesį. Už poros mėnesių bus renkami dvylika asmenų į naują Tarybą. ŠAAT-bos rinkimuose gali dalyvauti visi Kanadoje ir JAV gyvenantieji Ateitininkų sendraugių, Studentų ateitininkų, Moksleivių ateitininkų sąjungų įžodį davusieji nariai. Tačiau ŠAAT-bon gali būti renkamas ateitininkas, sulaukęs 18 metų amžiaus ir buvęs ateitininku ne mažiau kaip penkerius metus. ŠAAT-bos nario kadencija yra trys metai.

Rinkiminė komisija, susidedanti iš pirmininko Prano Razgaičio, Stasės Kazlauskienės ir Rimo Laniausko rinkimus praves korespondenciniu būdu. Komisija išsintinės balsavimo lapelius kiekvienam Kanadoje ir JAV gyvenančiam ASS, SAS ir MAS įžodį davusiam nariui.

Nominacijų komisija, gavusi iš sąjungų centro valdybų jų padalinių narių sąrašus, juos pristato Rinkiminei komisijai. Norėdama, kad kuo daugiau Kanados ir JAV ateitininkų dalyvautų rinkimuose ir kad balsuotojų skaičius nenukentėtų dėl pasikeitusių adresų, ŠAAT-ba prašo Kanados ateitininkus kuo greičiau siųsti savo vardą, pavardę, adresą, telefono numerį bei, jei turima, elektroninio pašto kodą Vytautui Žemaitaičiui e-paštu: vzemaitaitis@walshgroup.com arba Nijolei Balčiūnienei, 2930 Rockfeller Road, Willoughby Hills, OH 44092, USA. Jos telefonas yra 440-944-5741; e-pašto kodas: nbalciunas@aol.com. Tuo pačiu prašome pažymėti kuriai sąjungai registruojami nariai priklauso.

Deja, ŠAAT-je nėra nei vieno kanadiečio ateitininko. Prieš pereitus rinkimus niekas iš Kanados ateitininkų nesutiko į Tarybą kandidatuoti. Tuo tarpu Ateitininkų federacijos taryboje Lietuvoje yra net septyni išeivijos ateitininkų atstovai, kurie buvo Ateitininkų kongreso išrinkti. Vienas iš jų, Vincas Kolyčius, atstovauja Kanados ateitininkus.

Kandidatus į ŠAAT-bą gali pasiūlyti kiekvienas Kanados ar JAV ateitininkas, atsiųsdamas laišką ŠAAT-bos Nominacijų komisijai, Nijolės Balčiūnienės adresu, jau duotu anksčiau. Laiške turi būti trumpai apibūdinama siūlomo kandidato veikla ateitininkijoje, nuo kada yra ateitininkas, profesija, amžius, gyvenvietės adresas, telefono numeris ir, jei turima, e-pašto kodas. Laiške taip pat turi būti pridėtas siūlomo kandidato raštiškas sutikimas. Kandidato siūlymo formą galima atsispausdinti iš ateitininkų tinklapių, apsilankant ateitis.org. Šie laiškai turi būti pasiųsti Nijolei Balčiunienei iki vasario mėn. 1 d. Kandidatai gali sūlyti patys save. ŠAAT-ba labai laukia kandidatų iš Kanados.

Mes atkreipėme dėmesį ir žavėjomės mažos lietuvių kolonijos Hamilton mieste ateitininkų energija, entuziazmu ir ateitininkų veiklai pavyzdingomis Vaičiūnų ir Gudinskų šeimomis. Tačiau ŠAAT-bos posėdyje jautėsi nusivylimas Toronto ateitininkų veikla, kuri, pastebimai, sumenkėjusi. Ten pat prisiminta kokia gyva buvo Toronto ateitininkų veikla prieš 15, 20, 30 metų ir kokie skaitlingi buvo ateitininkai. Toronto ateitininkija išugdė Algio Puterio vadovaujamą Moksleivių ateitininkų sąjungos Centro valdybą, 1970 metais sudarytą iš Laimos Gustainytės-Underienės, Gabijos Juozapavičiūtės-Petrauskienės ir Algio Juzukonio. Sekančiai MAS Centro valdybai keletą metų po to vadovavo Eugenijus Girdauskas. Jon įėjo Rūta Čepaitytė-Rygelienė, Vaida Kuprevičiūtė-Petrauskienė, Vaidotas Vaičiūnas, Romas Puteris, Algis Čepas ir Almis Kuolas. Hamilton ateitininkija išaugino MAS CV pirmininką dr. Kęstutį Šeštoką, dabar gyvenantį Baltimore. Jo valdyboje darbavosi Renata Šlapšytė, Kristina Giedrimaitė, Marius Gudinskas. Jaunučių komisijoje aktyviai veikė Paulius Kuras ir Regina Garliauskaitė. Atmintin įstrigę savo metu pasižymėję ateitininkai veikėjai Ramunė Sakalaitė-Jonaitienė, Dainora Juozapavičiūtė, Virginija Kuraitė, Rūta Girdauskaitė, Darius, Vytas ir Indrė Čiuplinskai, Rimas ir Zita Prakapai, Ina Stravinskytė, Rima Gustainytė, Vida Petkevičiūtė, Rita Rudaitytė, Rita Kolyčiūtė, Joana Kuraitė, Dana Dirmantaitė, Giedrė Čepaitytė, Antanas Račymas, Linas Daukša, Bernadeta Abromaitytė, Marytė Bilaišytė, Tadas Slivinskas, Danutė Grajauskaitė, Algis Ankus, Edis Macijauskas, Leta Vaitonytė, Aušra Pleinytė, Ramunė Pleišytė, Danutė Beržaitytė, Tomas Murauskas, Loreta Ulbaitė, Linas Kaknevičius, Rima Bumbulytė, Morkus Sungaila, Dalia Pajauskaitė.

Per ŠAAT-bos posėdį aš pats pasakojau, kaip mano moksleiviavimo metu Toronto ateitininkų kuopa, vadovaujama Linos Vaitiekūnaitės-Kuliavienės, buvo viena iš pačių didžiausių ir veikliausių moksleivių ateitininkų kuopų Šiaurės Amerikoje. Su Toronto moksleiviais ateitininkais vyko rimtos varžybos dėl pirmavimo veikloje. Per paskutinį ŠAAT-bos posėdį Ateitininkų federacijos valdybos vicepirmininkė Laima Šalčiuvienė papasakojo jos bandymus ir nesekmes atgaivinti Toronto ateitininkų veiklą. Būtų nelogiška galvoti ir teigti, kad čie buvę pavyzdingi, itin veiklūs Kanados ateitininkai savo emocijomis, savo dvasia, savo lietuvybe, savo tikėjimu pagrinde daug kuo skiriasi nuo jų bendraamžių Chicago, Cleveland, Detroit, Philadephia ar Los Angeles mietuose esančių ateitininkų, kurie ir toliau aktyviai darbuojasi ateitininkuose ir siekia tos ateitininkiškos šviesos. Savo gelmėje šie suminėti ateitininkai turi prisiminti ir sau negali paneigti kokią itin svarbią rolę ateitininkija suteikė jų asmeniniame brendime, jų tautiniame, krikščioniškame, socialiniame ir visuomeniniame formavime. Visa eilė Kanados lietuvių veikėjų išmoko savo pačias pirmąsias vadovavimo pamokas ateitininkijoje, kun. Stasio Ylos Žiemos kursuose Dainavoje, suvažiavimuose Vasagoje, Neringoje, Dainavoje bei visoje eilėje ateitininkų sąskrydžių. Jiems buvo dėstoma, kalama vadovavimo metodika bei brandinamas visuomeniškumas. Tuo pačiu šiuose asmenyse ateitininkijoje glūdi šilčiausi ir jautriausi jaunystės prisiminimai - ne tik vadovavimo, bet ir pirmieji draugystės prisiminimai. Ne tik šie suminėti asmenys, bet daug ir kitų yra labai daug skolingi ateitininkijai.

Tarybos posėdyje bandyta analizuoti Toronto ateitininkų veiklos sumenkėjimo priežąstis. Be abejo, jų yra visa eilė ir čia būtų reikalinga rimta studija tam reikalui sudarytos komisijos. Tačiau veikti reikia dabar. Ateitininkijos idėjose, jos istorijoje, jos literatūroje, visoje dvasinėje raidoje glūdi sintezė tarp tautiškumo ir katalikiškumo. Tiktai ateitininkijoje randame Kristocentrinę tautiškumo esmę bei misiją išeivijoje - degti lietuvybe, vygdyti savo katalikiškos tautos išlaikymo misiją, įvairiose besikeičiančiose pasaulio aplinkybėse sugebėti persiorganizuoti ir atsinaujinti. Iki šiol ateitininkija sugebėdavo tai atlikti. Čia būtina ne tik Toronto ateitininkams, bet būtina visiems. Katalikiškas išeivijos atsinaujinimas ir katalikiška mūsų viltis ir ateitis kabo ant ateitininkijos siūlo.

Išeivijos ateitininkija tiki, kad iš visų nūdienos lietuviškų sąjūdžių bei organizacijų, ateitininkų sąjūdis, turi bene didžiausią potencialą grąžinti lietuvių tautą į jai Dievo skirtas Kristocentrines vėžes. Mes tikime į Ateitininkiją, mes tikime į šią misiją. Mes tikime, kad ateitininkija savo misiją ryžtingai vygdys.

Mūsų tikslas nėra nuvertinti Toronto lietuvių parapijos jaunimo veiklą. Tačiau parapijinė veikla yra lokalizuota, uždara savo visuomenėje. Cleveland, Chicago, Philadelphia, Washington, Kaune, Vilniuje, Telšiuose, Skuode nežinome ką Toronto ar Montreal daro. Jos katalikiška dvasia neteka per mūsų tautinį Kristaus kūną pasaulyje. Tuo tarpu ateitininkijos tikslas yra praturtinti, pagilinti, subrandinti ir vienyti katalikišką lietuvių veiklą bet kurioje lietuvių vietovėje. Čia yra ateitininkijos unikalumas. Ateitininkijos sąjūdis savo istorija, savo tradicija, savo dvasia, savo dabartimi, vienintelis turi potencialą apjungti Kristumi gyvenančius lietuvius pasaulyje ir juos sulydyti į Kristui pasišventusią ir tarnaujančią lietuvių tautą.

Ateitininkijos idėjos turtingumas, jos Kristocentrinis supratimas tęsiasi nuo vieno ašigalio iki kito, būtent nuo Šalkauskio filosofinio Kristaus atradimo iki Dovydaičio dvasinio Kristaus pažinimo. Istorine prasme išeivijos ateitininkija per mažai gilinosi į jos katalikišką idėjinį įvairumą; gal per mažai suprato, kad ateitininko Vinco Kolyčiaus propaguojamas katalikiškas dvasingumas iš tikrųjų nebuvo kas naujo ar svetimo, bet išdava originalaus dovydaitiško ateitininkiško Kristaus supratimo ir tęsinys "metamorfozinės" Šalkauskio "Gyvosios Dvasios" sąjūdžio, nenukrypstant nuo Dovydaičio minties. Mes, eiliniai ateitininkai, eiliniai katalikai pasauliečiai pradedam atrasti ir suprasti ateitininkijos dvasinį turtingumą ir jos naudingumą bei spontanišką pritaikomumą mūsų skirtinguose gyvenimuose.

Mūsų komisija kasmet pasiūlo Šiaurės Amerikos ateitininkijos metų veiklos pragramą. 2001 m. vasaros iki 2002 m. vasaros metų veiklos šūkis buvo "Drįsome būti kitokie 1911 metais; drįstame būti kitokie ir šiandien." Anais metais Pranas
Dovydaitis savo straipsnyje "Trys pamatiniai klasimai" drįso stoti į kovą prieš lietuvių inteligentijoje bei universitetų studentijoje vyraujantį nihilizmą ir ateizmą. Dovydaitis šiuo savo straipsniu įžiebė šią drasą - "būti kitokiais" saujelei studentų, kurie dirbdami kartu, sukūrė nesustabdomą dvasinį, idėjinį judėjimą. Šis Kristocentrinis sąjūdis dvidešimt metų tekmėje triumfavo ir tapo Lietuvos visuomenėje dominuojanti intelektualinė ideologija.

Dabar tiek Lietuvos, tiek Kanados ir Amerikos visuomenės baiminasi, kad materializmas, cinicizmas, agnosticizmas vėl gręsia užkariauti mūsų gyvenimą.

Mes Šiaurės Amerikos ateitininkai drįstame būti kitokie, drįstame viešai kovoti už Kristų, drįstame viešai daryti gerus darbus, drįstame atnaujinti mūsų lietuvių telkinius, drįstame atnaujinti mūsų lietuvių parapijas, drįstame atnaujinti save pačius, drįstame branginti ir kovoti už lietuvybę, drįstame didžiuotis savo tauta, drįstame visur ir visuomet kalbėti lietuviškai savo tarpe ir puoselėti lietuvių kalbą.

Per pereitus veiklos metus vis atsižvelgėm į Dovydaičio prieš devyniasdešimt metų rašytą "Trys pamatiniai klausimai" kaip žemėlapį prieš pradedant bet kokį veiklos žygį. Ši tema buvo gvildenama moksleivių ir jaunųjų ateitininkų kuopose ir sendraugių ateitininkų stovykloje Dainavoje. Šia tema Darius Polikaitis suruošė montažą, kuris buvo rodomas Sendraugių Šeimos stovykloje Dainavoje bei Chicago ir Los Angeles ateitininkų tarpe.

Šių 2002 m. - 2003 m. vasaros veiklos metų programa akcentuoja ateitininkės kankinės Adelės Dirsytės Sibiro maldaknygės 50 metų pasirodymo sukaktuves. Užversta teroro ir žiaurumo griūties Sibiro kankinių gulaguose, Adelė Dirsytė savo nepalaužiamu tikėjimu, neužgęstančia VILTIMI, žėrinčia MEILE artimui, neapsakomu atlaidumu savo piktadariams ir savo beribiu pasišventimu lietuvių tautai pasiekė aukščiausią žmogiško tobulumo bei dvasinės laisvės lygį. Kiekvienam ateitininkui bei ateitininkei Adelė Dirsytė yra neužmirštama asmenybė. Ji mus moko kaip pakelti sunkiausias gyvenime pasitaikančias naštas su Kristaus negęstančia MEILE IR VILTIMI. Adelė Dirsytė buvo ateitininkijos auklėtinė: DĖL SAVO ATEITININKIŠKOS VEIKLOS ji buvo komunistų okupantų areštuota ir ištremta į Sibiro mirties tundras. 1953 metais sunkiausiose tremties aplinkybėse, Dirsytė išleido maldaknygę "Marija, gelbėki mus." Ši maldaknygė ilgainiui pateko į Vakarus ir buvo išversta į daugelį pasaulio kalbų.

Minint penkiasdešimt metų nuo Adelės Dirsytės Sibiro maldaknygės pasirodymo, mes Šiaurės Amerikos ateitininkai meldžiamės už Adelės Dirsytės paskelbimą palaimintąja. Mes kartu su Adele Dirsyte liudijam Kančios triumfą prieš blogį šiais žodžiais:

PAŽENKLINKIME MŪSŲ PASAULĮ MEILE IR VILTIMI!

Tai yra Šiaurės Amerikos ateitininkų 2003-jų metų veiklos šūkis su mintimi, kad žvelgtumėm į Adelės Dirsytės maldaknygę "Marija, gelbėki mus" kaip kelrodį į mūsų paskirtį kaip katalikų pasauliečių sąjūdį MŪSŲ PASAULYJE.

Šiaurės Amerikos Ateitininkų Taryba skatina visus Šiaurės Amerikos ateitininkus rinkti ateitininkų ir bendrai visų lietuvių tarpe parašus peticijoms, skiriamoms Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui ir Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, prašant sudaryti galimybę surasti nukankintos Adelės Dirsytės palaikus Sibire ir juos grąžinti į Lietuvą.

Peticijų parašų tušti lapai gaunami iš ateitininkų kuopų globėjų, sendraugių skyrių valdybų, iš interneto www.ateitis.org , o taip pat iš Šiaurės Amerikos Ateitininkų Tarybos sekretoriaus dr. Romualdo Kriaučiūno, 1816 Tecumseh River Rd., Lansing, MI 48906-3823. Dr. Kriaučiūno e-pašto adresas: romask@acd.net. Pasirašytus peticijų lapus kuo skubiau grąžinti dr. Kriaučiūnui nurodytu adresu.

Adelė Dirsytė tremtyje buvo pakartotinai kankinama ir mirė 1955 metais Chabarovsko kalėjimo ligoninėje Sibire. Jos laidojimo vieta nėra žinoma, tačiau yra galvojama, kad tai yra užprotokoluota to laikotarpio sovietų saugumo archyvuose. Šiuo metu AKTYVIAI VYKSTA BYLA PASKELBTI JĄ LIETUVOS ŠVENTĄJA. Jos palaikų atradimas bei grąžinimas į Lietuvą galėtų padėti jos bylai, stiprintų mūsų ateitininkijos misiją ir brandintų visų lietuvių tautinę bei katalikišką sąmonę.

Jei pažvelgsime į Lietuvos dvasinę dvidešimtojo amžiaus istoriją, mes aiškiai matysime ateitininkijos jėgą mūsų tautos katalikiškame klęstėjime. Pereitame šimtmetyje turėjome beveik visus garsiausius katalikus filosofus, sociologus ir poetus. Turėjome ir labai daug kankinių. Viena iš pastarųjų yra Adelė Dirsytė. Jos maldaknygė "Marija, gelbėki mus" yra visame pasaulyje viena iš plačiausiai pasklidusių į daugelį kalbų išverstų, lietuvio autoriaus parašytų leidinių. Tai istorinio masto leidinys. Tai irgi neatsitiktinumas. A. Dirsytės asmenyje vėl matome Dievo ranką. Tenka linkėti, kad ateitininkai visame pasaulyje suprastų, kokią neįkainuojamą dovaną mes turime ateitininkijoje. Adelė Dirsytė dėl ateitininkiškos veiklos buvo nuteista ir nukankinta. Ar mes dvidešimt pirmojo amžiaus ateitininkai drįstame sekti jos pavyzdžiu?!

Garbė Kristui!

Kalbėjosi Romualdas Kriaučiūnas

atnaujinta: 2006-06-05