Romualdas Kriaučiūnas

POKALBIS SU KETURIAIS PIRMININKAIS APIE POKONGRESINIUS ĮSPŪDŽIUS

Nijolė Balčiūnienė, Lina Šeštokaitė ir dr. Ona Daugirdienė

Šiame elektroniniame pokalbyje dalyvauja Nijolė Balčiūnienė (NB), Šiaurės Amerikos Ateitininkų Tarybos pirmininkė; dr. Ona Daugirdienė (OD), Jaunųjų Ateitininkų Sąjungos Šiaurės Amerikoje pirmininkė; Liudas Landsbergis (LL), Moksleivių Ateitininkų Sąjungos Šiaurės Amerikoje pirmininkas; Lina Šeštokaitė (LŠ), Studentų Ateitininkų Sąjungos Šiaurės Amerikoje pirmininkė ir Romualdas Kriaučiūnas (RK), šių Šiaurės Amerikos ateitininkų tinklapių atstovas.

RK: Pirmiausia, bendras klausimas visiems - kaip, suglaustai, apibendrintumėte savo įspūdžius apie ką tik įvykusį ateitininkų kongresą Kaune?

NB: Didžiausią įspūdį man padarė matant kongrese dalyvaujančius visus išeivijos Ateitininkų Sąjungų pirmininkus ir Ateitininkų Šalpos Fondo pirmininkę. Aiškiai matėsi, kad mes atvykome susiorganizavę, pasiruošę ir aktyviai dalyvavome kongreso eigoje. Jautėsi, kad išeivijos ateitininkai yra stiprūs ir pasiruošę užmegsti bei palaikyti stiprius ryšius su Lietuvos ateitininkais. Buvo skatinama palaikyti ryšį tarp Lietuvos ir išeivijos sąjungų, kad tokiu būdu išsivystytų artimesnis bendradarbiavimas. Nepaprastai didelį įspūdį padarė matant tiek daug jaunimo. Jie atvyko iš įvairių Lietuvos vietelių su globėjais, kurie savo globojamu jaunimu rūpinosi, didžiavosi, nes jie buvo tvarkingai apsirengę, laikėsi ramiai ir karštose auditorijose ištęsėjo per visą kongresą. Matėme juos šv. Mišiose, eisenoje Donelaičio gatve ir vakarinėse programose.

OD: Noriu pradėti su pastaba, kad kongrese aš labai trumpai dalyvavau - tik maždaug pusantros valandos šeštadienio ryte. Užtat mano atsakymai gal bus ir siauresni ir gali skambėti šališkai. Bendras įspūdis - daug geros valios; nepakankamai gaspadoriško organizuotumo. Du konkretūs pavyzdžiai. Atvykau į Kauną nežinodama kur kongresas vyksta. Pusseserė nuramino. "Nesirūpink, pasiskaitysime Kauno dienoje". Ten nė žodžio. "Nesirūpink, tikrai bus parašyta XXI amžiuje". Ten irgi nei žodžio. Klausinėjo įvairių pažįstamų - niekas nebuvo apie kongresą girdėję. Pagaliau per internetą susiradome reikiamą informaciją. Anksti šeštadienį nueinu į Žemės ūkio rūmus sužinoti kada pagal dienotvarkę vyks užsienio atstovų pranešimai. Prie registracijos stalo sėdėjo viena suprakaitavusi mergina, kuri ilgai į mane iš vis nereagavo. Paskui į mano klausimą atsakė, kad neturinti jokių dienotvarkių pasižiūrėjimui. Pakabintos dienotvarkės irgi nėra, o apie užsienio pranešimus nežino. Atsiprašė, kad negali man padėti, nes jai reikia skubiai skaičiuoti kiek žmonių bus pietums.

LŠ: Man buvo verta ir prasminga dalyvauti. Nors kartais jautėse kad diskusijos ar rezoliucijos lietė temas, kurios nevisai pritapo prie Šiaurės Amerikos ateitininku veiklos. Kongresas suteikė progą susitikti su kitais bendraamžiais, bendraminčiais ateitininkais Lietuvoje. Man tai buvo pats svarbiausias ir smagiausias dalykas, kadangi pagaliau galėjome fiziniai užmegsti tuos ryšius apie kuriuos mes taip dažnai kalbėjome - ir su tikrais žmonėmis. Man buvo labai įdomu pasikalbėti su studentais, išmokti truputį apie jų gyvenimą, paplanuoti tolimesnius bendrus užsiėmimus.

LL: Verta ir naudinga pamatyti kaip mūsų broliai ateitininkai veikia Lietuvoje.

RK: Kongreso eigoje Jūs visi davėte pranešimus apie Šiaurės Amerikos ateitininkų ar Jūsų vadovaujamos sąjungos stovį. Kokios reakcijos ar atsiliepimų susilaukėte po savo duotų pranešimų?

NB: Norėčiau atsakyti į šį klausimą, kad visų Šiaurės Amerikos ateitininkų sąjungų pranešimai buvo suglausti. Apibūdinant sąjungų veiklą pabrėžtas noras palaikyti artimą ryšį su Lietuvos ateitininkais. Aš asmeniškai gavau teigiamų pasisakymų, daugiausia iš "amerikonų". Buvo keletas komentarų, "kad mes išeivijos ateitininkai atvykome kaip profesionalai su savo pranešimais, apranga ir laikysena".

LL: Didelių reakcijų nebuvo. Kai kurie asmenys priėjo prie manęs ir pasakė, kad buvo nustebę, kad mes, gimę užsienyje, kalbame lietuviškai. Kai kuriems Lietuvoje gyvenatiems nebuvo naujiena, kad išeivijoje yra lietuvių, bet jiems gal nepilnai suprantamas išeivijos gyvenimas ir veikla. Pabrėžiu - kai kuriems asmenims. Taip pat, gavau pozityvių komentarų, kad visi Šiaurės Amerikos sąjungų pirmininkai dalyvavo kongrese ir davė pranešimus ir kad mes atrodėme labai "organizuoti".

kun. Kęstutis Kėvalas ir Liudas Landsbergis

OD: Per savo pranešimą paminėjau JAS norą ir pastangas išvystyti ryšį su Lietuvos jaunučiais. Paaiškinau, kad kuopų susiporavimo projektas "Tiltas" nevienodai pasisekė, nes iš kai kurių Lietuvos kuopų negavome jokio atsiliepimo. Kai kongreso dalyviai skirstėsi pietų pertraukai, pribėgo prie manęs viena globėja su dviejomis moksleivėmis. Jos labai entuziastingai papasakojo savo kuopų pastangas vystyti ryšį su Karaliaus Mindaugo kuopa Amerikoje ir didelį nusivylimą nesulaukusios atgarsio. Man susidarė malonus ir paskatinantis įspūdis, kad abipusiški ryšiai yra galimi ir labai reikalingi.

LŠ: Mūsų pranešimai buvo labai gražiai priimti. Publikai buvo ypač džiugu girdėti apie atgimusią studentų ateitininkų veiklą Šiaurės Amerikoje.

RK: Ar buvote kaip kitaip įtraukti į kongreso programą?

LŠ: Kai kurie Šiaurės Amerikos ateitininkai dalyvavo prezidiume. Visi išeivijos ateitininkai turėjo progą dalyvauti diskusijos būreliuose. Visi turėjo teisę ir progą balsuoti. Dvi moksleivės nešė savo kuopos vėliavą per šv. Mišias. Jos taip pat skaitė ir nešė dovanas per kitas šv. Mišias. Išeivijos ateitininkus priėmė labai gražiai. Kiekvienas išeivijos ateitininkas galėjo dalyvauti kongrese kiek jis norėjo.

NB: Neskaitant veiklos pranešimo, man teko su Mindaugu Kuliava būti vienos kongreso sesijos prezidiume.

OD: Ne.

LL: Taip, buvau pakviestas moderuoti vienam diskusijų būreliui - "Išeivijos ir Lietuvos ateitininkų bendradarbiavimas". Diskusijos gerai praėjo, bet šiame būrelyje dalyvaujančių skaičius buvo mažas, palyginus su kitais būreliais kurie diskutavo kitas temas.

KR: Koks buvo iškiliausias kongreso momentas jums asmeniškai?

NB: Man iškiliausi kongreso momentai buvo du. Pirmasis, kai šv. Mišių laiku šv. apaštalo Petro ir Povilo arkikatedroje/bazilikoje dave įžodį gausus būrys jaunimo. Didžiausias būrys buvo moksleivių ir keli sendraugiai. Antrasis momentas - tai jaunimo dalyvavimas ir entuziazmas renkant ateitininkų federacijos pirmininką.

OD: Per trumpai buvau.

LL: Asmeniškai iškiliausias momentas buvo per tarybos rinkimus. Galutiniame sąraše buvo berods penki kandidatai, kurie buvo kunigai. Prieš rinkimus arkivyskupas Tamkevičius paprašė prezidiumą, ar jis galėtų prabilti kongresui. Jis trumpai priminė ateitininkams kongrese, kad mūsų organizacija yra pagrindinai pasauliečių organizacija ir pasiūlė, kad nebūtų daugiau kaip vieno kunigo taryboje. Toks pasakymas iš tokio aukšto Bažnyčios pareigūno paliko man didelį įspūdį.

RK: Ko kongrese pasigedote?

OD: Gal tikėjausi didesnio dalyvių skaičiaus. Tikrai tikėjausi, kad bus geriau išreklamuota.

LŠ: Daugiau išeivijos ateitininkų, daugiau laiko klausti klausimus paskaitininkams ir giliau nagrinėti svarbias temas. Taip pat trūko laiko pasikalbėti tarpusavyje su naujai susipažintais ateitininkais.

LL: Pasigedau progų daugiau bendrauti su kongreso dalyviais. Gal kongrese yra sunku tai daryti, nes yra daug ką atlikti, programa labai pilna. Taip pat, galėjo būti daugiau organizuota. Pavyzdžiui, rinkimai ilgai užtruko. Manau, rinkimo porcesas galėjo būti daugiau apgalvotas prieš kongresą.

NB: Pasigedau didesnio iškilmingumo visame kongrese. Kalbant su giminėmis, nustebau, kad jie beveik nieko nežinojo apie kongresą. Nebuvo skelbiama spaudoje, arba labai minimaliai, kad kongresas vyksta, kur ir kada svečiai ar klausytojai yra kviečiami. Jauna šeima atvykusi iš Lietuvos į Ameriką aplankyti savo giminių manęs klausė kur Lietuvoje prirašyti vaikus į ateitininkus. Girdėję apie tokius ateitininkus, jų stovyklas ir norėtų, kad vaikai dalyvautų. Apie kongresą nieko nežinojo.

Mindaugas Kuliavas ir Nijolė Balčiūnienė

RK: Kongreso tema - "Atverkime langus" buvo pasiskolinta iš popiežiaus Jono XXIII laikų. Taigi, šūkis jau virš keturiasdešimts metų senumo. Kongreso pradžioje paruoštoje programoje prisimintas miręs buvęs Ateitininkų federacijos vadas dr. Adolfas Damušis. Pagiedota "Ilgiausių metų!" kunigystės 50 metų jubiliejų švenčiančiam kun. Juozui Šeškevičiui iš Brazilijos. Iš naujo nagrinėta Prano Dovydaičio trys pamatiniai klausimai, kurie buvo iškelti prieš devyniasdešims su viršum metų. Buvo ir knygos apie ateitininkus (jų istoriją?) pristatymas. Bendras įspūdis, iš tolo, ten nebuvus, yra, kad per daug dėmesio skirta garbingai ateitininkijos praeičiai prisiminti. Kokia Jūsų reakcija į šią užuominą?

NB: Tema "Atverkime langus", mano galvojimu, labai tiko šiuo laiku ir šiam kongresui, kai Lietuvos ir išeivijos ateitininkai ieško ryšio tapti artimesne viena ateitininkų šeima. Kai Viespats uždaro duris, Jis mums atveria langus. Atverkime langus vienas į kito širdį ir pasisemkime ateitininkų ideologijos mūsų kasdieniniame gyvenime, kuri veda prie Kristaus. Ateitininkų Šalpos Fondo pirmininkė Laima Šalčiuvienė su grupe labai jautriai ir prasmingai paminėjo a.a. Adolfą Damušį. Ponia Jadvyga Damušienė, pakviesta į sceną, jaudinančiai kalbėjo: "Ka jis sakytų, jeigu būtų čia?"

Atšventėme kun. Juozo Šeškevičiaus penkiasdešimties metų kunigystės jubiliejų. Nagrinėjome Prano Dovydaičio tris pamatinius klausimus ir nemažai dėmesio skyrėme garbingai ateitininkijos praeičiai. BET buvo daug laiko skirta svarstant ir nagrinėjant dabarties ateitininkijos padėtį, jaunimo auklėjimą, ateities planus išvystyti artimus ryšius tarp sąjungų, kuopų ir išsibarsčiusių ateitininkų.

LŠ: Dr. Damušio pristatymas buvo labiai gražiai suruoštas ir davė progą jaunesnėms kartoms susipažinti geriau su svarbiu ir įtakingu žmogumi kurio mes patys asmeniškai neturėjome progos pažinti. Jo prisiminimas buvo labai įspūdingas. Dr. Rastenio knygos pristatymas, man atrodo irgi buvo vietoj. Bus įdomu tą knygą pasiskaityti ir daugiau sužinoti apie ateitininkų veiklos pagrindus ir pradžią. Bet sutinku, kad mums taip pat reikia kreiptis į savo ateitį. Mums reikia stengtis atnaujinti ir ugdyti savo veiklą kai ateina naujos gyvenimo sąlygos. Per kongresą mes pradėjome užmegsti ryšius – konkrečius ryšius – su Lietuvos ateitininkais. Pradėjome betarpiškas diskusijas apie bendradarbiavimą. Turime pradžią. Gal ne visko atsiekėme. Mums dar liko daug diskusijų apie ateinančių metų veiklą. Tai nors gal būtų buvę gerai daugiau apie tuos planus padiskutuoti. Nėra ko rūpintis per daug, nes galime tą lengvai tęsti dabar, visi grįžę į savo namus.

LL: Bendrai, negalvoju, kad per daug laiko buvo skirta praeičiai. Ateitininkų kongrese yra vieta paminėti neseniai mirusį labai svarbų ateitininkams asmenį kaip dr. Adolfą Damušį. Be to, būtų gėda neprisiminti. Paskaitininkai ne tiek išnagrinėjo Dovydaičio klausimus, kiek juos panaudojo kaip rėmus pakalbėti dabartiniams ateitininkams apie aktualias problemas ir iššūkius. Diskusijų būrelių temos buvo apie dabartį ir ateitį. O sekmadienio programa buvo rezoliucijų patvirtinimas ir AF pirmininko ir tarybos rinkimai - visa tai paveikia ateitininkijos ateitį. Bet kongrese truko aiškios, jungiančios minties apie ateitininkijos ateitį.

RK: Kas buvo tikrai uždegančio, sužavėjusio kongrese dalyvavusį jaunimą "pulti, griebti ir nešti ateitin"?

NB: Mane žavėjo jaunimo entuziazmas kurti, veikti ir, sekant Kristaus mokslą, eiti į ateitį. Nevengė temų apie dvasingumą, moralę ir atsinaujinimą. Jie buvo linksmi, pilni energijos ir gyvastingumo.

OD: Tokio vieno uždegančio momento nepatyriau. Tačiau klausydama Lietuvos sąjungų pirmininkų pranešimus pajutau, kad juose sukaupta nepaprastai daug idealizmo, entuziazmo ir užsidegimo! Potencialas didžiulis!

LŠ: Buvo toksai asmuo Remigijus Žiogas, kuris padarė nemažą įspūdį mano šeimai. Jis yra studentas ateitininkas ir labai aktyviai dalyvavo visur kongrese. Nešė vėliavą per šv. Mišias, skaičiavo balsus, nes buvo balsavimo komiteto narys. Bendravo su jaunimu. Kalbino jaunimą. Jautėsi, kad jam ateitininkai labai rūpi ir kad jis yra užsidegęs veikloje.

LL: Penktadienio ir šeštadienio vakarinės programos buvo pritaikomos jaunimui. Šiaip, likusieji programos punktai buvo "sausi" ir gal ne uždegantys jaunimui. Nors buvo "Atverkime langus" šūkis, kaip anksčiau minėjau - trūko aiškios misijos. Buvo mažai ko jaunimui "pulti, griebti ir nešti ateitin".

RK: Kongrese buvo aptarti ir organizaciniai reikalai. Išrinktas naujas AF pirmininkas, taryba, kontrolės komisija. Kas buvo kandidatais į AF pirmininko postą?

NB: Į šį postą kandidatavo Mindaugas Kuliavas ir Liutauras Serapinas.

RK: Turime naują AF pirmininką Liutaurą Serapiną. Kokie jūsų pirmieji įspūdžiai apie jį?

LL: Pirmas įspūdis - nuoširdus ir atviras. Atrodo, nebijo pasakyti ką jis galvoja ir nevengia kritikos.

OD: Rinkimuose nebuvau. Naujo AF pirmininko nesu sutikusi. Tačiau Liutauro Serapino įtraukimas į pirmininkus mane labai pradžiugimo. Pirmiausia, metų bėgyje esu gavusi visą eilę jo elektroninių laiškų, skirtų AF tarybai ir man labai teigiamą įspūdį padarė jo idėjos, krikščioniškumas, energija ir darbštumas. Antra, manau, bus labai sveika nukreipti centrą į Vilnių, kur galės susiorganizuoti nauji veidai ir vardai. Tikiuosi, kad jiems pasiseks atkreipti didesnį dėmesį ateitininkijai visoje Lietuvoje.

NB: Man susidarė įspūdis, kad Liutauras yra santūriai galvojantis ir turintis neužgaunantį humorą, kuriuo jis naudojasi atsakydamas į aštrius klausimus. Taip pat susidarė įspūdis, kad Liutauras nekandidatavo kad gautų pirmininko "titulą". Jam rūpi ateitininkija ir jis atiduos daug savęs pagal esamas sąlygas.

LŠ: Jis iškalbus, drąsus ir turi labai stiprią tarybą. Jį remiu.

RK: Turime ir naują AF tarybą. Joje daugumoje žinomos pavardės, patyrę veikėjai. Ar pramatoma, kas tarybai vadovaus?

NB: Aš nesu kompetetinga šį klausimą atsakyti. Dauguma jų pažįstu iš pavardžių. Tik kongrese pirmą kartą pamačiau kam tos pavardės priklauso. Mano nujautimas yra, kad jiems bus sunku išsirinkti AF tarybos pirmininką.

OD: Atsakymo neturiu. Nežinau kandidatavimo aplinkybių. Tačiau man kilo kitas klausimas. Jeigu išrinktasis AF pirmininkas yra ne tik Lietuvos ateitininkų, bet ir mano (išeivijos ateitininkų) pirmininkas, tai kodėl rinkimuose teisę balsuoti turėjo tik dalyvaujantys kongrese?

RK: Mano supratimu, AF pirmininką rinko išrinkti ar paskirti ateitininkų vienetų atstovai, dalyvaujantys kongrese. Kitas komentaras. Šiaurės Amerikos ateitininkų taryba dar deleguos penkis asmenis į tarybą. Tuo tarpu jau išrinktųjų tarpe matome bent vieną "amerikoną". Kodėl negalėjo tokių, išrinktų pačiame kongrese, būti ir daugiau?

LL: Kongrese bet kuris ateitininkas, nesvarbu kur gyvena, gali būti įtrauktas į tarybos kandidatų sąrašą. Galėjo būti daugiau tokių išrinktų ir pačiame kongrese.

NB: Aš dabar tiksliai negalėčiau paaiškinti kaip tas "amerikonas" (Juozas Polikaitis) buvo išrinktas į AF tarybą. Į AF tarybą kandidatavo ir Laima Šalčiuvienė, bet vėliau savo kandatūrą atsiėmė, sutikdama įeiti į AF valdybą specialiems reikalams.

RK: Klausimas Nijolei. Kaip bus parinkti Šiaurės Amerikos ateitininkų atstovai AF tarybai?

NB: Kongresas įgaliojo ŠAAT parinkti atstovus į AF tarybą. Paskutiniąjame ŠAAT posėdyje, kuriame dalyvavo ir naujai išrinkti tarybos nariai, buvo diskutuojama, kad naudingiausia būtų palaikyti ryšius tarp Lietuvos ir išeivijos ateitininkų, jeigu ŠAAT parinktų atstovus. Į atstovus buvo siūlomi ŠAAT pirmininkas, sekretorius, atstovas iš Kanados ir kiti aktyviai įsijungę ateitininkų veiklon. Visa tai bus toliau svarstoma sekančiame ŠAAT posėdyje šį rudenį.

RK: Dabar trumpai pakalbėkime apie turimų sąjungų panašumus ir skirtumus Šiaurės Amerikoje ir Lietuvoje. Ką galėtumėte tuo reikalu pasakyti apie jūsų vadovaujamą sąjungą?

OD: Lietuvos JAS pirmininkės pranešimas buvo bendras. Ji neperseniausiai perėmė centro valdybą. Taigi, dėl specifikos negaliu komentuoti. Tačiau galiu pasidžiaugti, kad iš trumpos pažinties asmeniškame pasikalbėjime Janina Šalkauskytė sudarė pasišventusios, energingos ir stiprios vadovės įspūdį. Mes susitarėme palaikyti ryšį ir tartis dėl bendros veiklos. Aš perdaviau jai čekį su JAV jaunučių surinktais pinigais, skirtais padėti stovyklaujantiems jaunučiams Lietuvoje. Dovana buvo labai maloniai priimta.

LŠ: Studentai Lietuvoje panašiai veikia kaip ir Amerikoje. Organizuoja akademijas – savaitės ilgio - per vasarą ir žiemą per kurias susiburia studentai ir išklauso paskaitų, diskutuoja temas ir taip toliau. Man atrodo, kad jie taip pat padeda vadovauti ir rengti kitų sąjungų stovyklas. Jie irgi redaguoja ir išleidžia Ateities žurnalą.

LL: Kaip anksčiau minėjau, truko laiko kongrese bendrauti. Trumpai susipažinau su keliais moksleivių kuopų globėjais ir moksleiviais. Nutarėme toliau geriau bendradarbiauti. Bendrai, mačiau vieną didelį skirtumą tarp išeivijos ir Lietuvos moksleivių kuopų. Lietuvoje dauguma kuopų veikia per mokyklas ar parapijas, taip pat gauna paramos iš jų.

At-kų Federacijos penkto kongreso banketas Sherman Ballroom, Chicago, Ill. 1954 .IX. 5 d. Romualdo Kriaučiūno piešinys

RK: Pokalbio pabaigai gal dar turėtumėte ką nors pridėti ar kuo pasidalinti?

LL: Išvados iš "Išeivijos ir Lietuvos ateitininkų bendradarbiavimas" diskusijų būrelio buvo, kad yra svarbu pradėti ryšį asmeniškai (pvz., moksleivis su moksleiviu, kuopa su kuopa ir t.t.). Iš to gal išeis didesnių projektų ir geresnis bendras ryšis tarp ateitininkų išeivijoje ir ateitininkų Lietuvoje.

OD: Mano komentarai susidarė iš įspūdžių. Aš pripažįstu, kad mano įspūdžiai gali būti šališki ir neteisingi. Užtat man atrodo, kad yra labai svarbu mums visiems asmeniškai susipažinti ir kai kuriuos darbus vykdyti kartu. Tuomet bus mažiau įspūdžių, o daugiau tikrovės, kurioje galės vystytis nuoširdus ryšys ir gimti dideli darbai.

NB: Norėčiau pridėti, kad išeivija tikrai atvyko pasiruošusi ir kongrese padarė didelį įspūdį. Atsivežiau visų metų temas (dėka Petro Kisieliaus), visą krūvą peticijų (dėka Romualdo Kriaučiūno), kurias išdėjau ant specialiai suorganizuoto "išeivijos ateitininkų" peticijų pasirašymo stalo. Buvo malonu matyti kiek daug ėjo pasirašyti peticijas ir kad pasiėmė metinių temų tekstus. Taip pat džiugu, kad rezoliuciją dėl Adelės Dirsytės peticijų parašų rinkimo Lietuvoje kongreso buvo priimta.

Aš tikrai džiaugiuosi nuvykusi į kongresą. Susidariau geresnį vaizdą "kas jie ir kas mes". Esame tie patys, gyvenantys skirtingose sąlygose. Ypač padarė didelį įspūdį Lietuvos atkūrimas. Nuostabiai graži Lietuva, su savo naujomis statybomis, restoranais, lietuvaičių skoninga ir tvarkinga apranga, neatsiliekant ir vyrams. Nė nekalbėsiu apie jų plonumą ir madingumą. Vilniaus senamiestis nuostabiai gražus, o Palanga pilna žmonių, kad net nebuvo kur rankšluostį pasitiesti. Gatvės pilnos automobilių.

Ačiū, Romualdai, už progą išreikšti savo mintis ir pasidžiaugti išeivijos ateitininkais.

RK: Ačiū visiems mieliems pašnekovams.

atnaujinta: 2006-06-02

© 2003 Ateitis Foundation, Inc. - tinklapiai, Voras