Nijolė Balčiūnienė

Ateitininkų šeimos šventėje Los Angeles

Kalifornijos ateitininkų šventės dalyviai-jaunimas

Naujieji MAS nariai. Iš k.: Monika Marcinkevičiūtė, Nida Mulokaitė, Lina Polikaitytė ir Vytas Reivydas

Naujieji JAS nariai. Iš k. Indrė Vyšniauskaitė, Melissa Padriežaitė, Kristė Jogaitė, Gintarė Kerežytė, Vilius Vyšniauskas. Už jų klebonas kun. Stanislovas Anužis ir globėja Vita Vilkienė.

Klebonas kun. Stanislovas Anužis, šventės viešnia ASS tarybos pirmininkė Nijolė Balčiūnienė, Evelina Gulbinaitė ir MAS kun. Ylos kuopos pirmininkė Vita Reivydaitė

Iš k.: kuopų globėjos Marytė Sandanavičiūtė-Newsom, Vita Vilkienė, ASS skyriaus narė Raimonda Kontrimienė, JAS Kalifornijos stovyklos vadovė Kristina Bandžiulienė ir ASS skyriaus pirm. Dalilė Polikaitienė. Nuotraukoje nėra MAS kuopos globėjo Dr. Mariaus Tijunėlio.

Buvo maloni staigmena kai Marytė Newsom paskambino iš Los Angeles mane pakviesti dalyvauti ateitininkų šventėje. Apsidžiaugiau, nes dar neesu buvus California valstijoje, kur a.a. poetas Bernardas Brazdžionis viename savo eilėraštyje nostalgiškai rašė apie po langais žydinčias akacijas. BET... mane kvietė sveikinti jų šventę, kas reiškė, kad reikės tarti žodį. Tas noras pamatyti California valstiją nugalėjo mano baimę "tarti žodį ." Viską palikau Viešpaties rankose. Kelionė buvo be nuotykių ir be audrų. Lėktuvai laiku pakilo ir laiku nusileido.

Artėjant prie Los Angeles, lėktuvui jau pradėjus leistis, išvydau Los Angeles panoramą. Ištiesus kaklą prie lėktuvo langelio dairausi pamatyti palmes. Besileidžiant žemyn po truputį pradėjo ryškėti plačiai pasklidę violetiniai taškai, o tų palmių vis nematyti. Pagaliau išvydau ir palmes, bet tie violetiniai taškai pradėjo ryškėti. Tai buvo aukšti ir platūs medžiai, vadinami "jacaranda". Jis žydi pavasarį, prieš lapams išsprogstant. Kai vėjo pučiami žiedai krenta, gaunasi taip vadinamas "jacaranda lietus". Medžiai ir gatvės tampa violetinės. Nuostabus vaizdas. Kur tik pažiūri tie ryškiai žydintys medžiai apkibę vioketiniais žiedais. Aukštos palmės ir įvairių rūšių kaktusai irgi buvo pasipuošę žiedais.

Marytė mane pasitiko oro uoste. Sustojome trumpai užkąsti, nes skubėjome į jos jauniausios dukters Ingos gimnazijos šokių grupės pasirodymą, kuriame šoko ir Inga. Grįžę į Marytės gražius namus ilgai nevakarojome, nes rytojaus diena, šeštadienis, buvo pilna užsiėmimų. Šeštadienį ryte išskubėjome į šv. Kazimiero lituanistinę mokyklą, kurios vedėja yra ta pati Marytė. Prieš pradedant pamokas tėveliai ir mokinukai su mokytojais renkasi parapijos kiemelyje pakelti vėliavas ir sugiedoti himnus. Po pranešimų vaikai eina į klases, o tėveliai vyksta namo ar lieka parapijoje ruoštis tą savaitgalį vykstančiam renginiui. Buvo įdomu stebėti kaip gražiai bendrauja ir dirba po Antrojo pasaulinio karo atvykę su naujakuriais.

Man papasakojo kaip įdomiai lituanistinė mokykla atšventė Motinos dieną. Tėveliai - vyrai su vaikais - mamytėms suruošė vaišes. Vyrai pasitiko savo vaikų mamytes su šampanu, o vaikučiai joms įteikė po gėlytę. Visos mamytės buvo vaišinamos savo vyrų ir vaikučių.

Pamokų metu mane Dalia Jasiukonienė su dukra Danute nuvežė parodyti naujai pastatytą katedrą vardu Our Lady of the Angels. Iš lauko pati katedra nėra ypatingai įspūdinga, nes sudaro didelės salės ar arenos vaizdą. Viduje yra moderniška, labai erdvi, paprasta, bet tuo pačiu labai įspūdinga. Abiejose sienose kabo nepaprasto dydžio spalvoti audiniai, vaizduojantys visus šventuosius. Viso 25 audiniai. Kiekviename audinyje yra nuo 4 iki 6 šventųjų atvaizdai. Jų tarpe yra ir šv. Kazimieras su pal. Jurgiu Matulaičiu. Šie įspūdingi kilimai buvo sukurti menininko John Nava ir pagaminti per 26 mėnesius. Tam buvo panaudota moderni technologija.

Apžiūrėję katedrą nuvažiavome į kiniečių apgyventą kvartalą (China Town). Man buvo labai įdomu apžiūrėti jų meno darbus, nors reikėjo skubėti atgal į lituanistinę mokyklą. Ten mūsų laukė cepelinų pietūs ir moksleiviai kandidatai. Pastaruosius dar reikėjo paegzaminuoti. Paklausiau ar ateitininkų principai derinasi su jų dabartiniu gyvenimu mokykloje, sporte ir santykiuose su draugais. O gal jie yra pamirštami išėjus iš susirinkimų ir grįžus namo iš stovyklų? Dideliam mano nustebimui, visi pasisakė, kad principai jiems padeda kasdieniniame gyvenime ir juos veda arčiau Kristaus. Principai jiems padeda būti geresniems žmonėmis.

Po moksleivių dar kvietė pabūti su jaunučiais per jų egzaminavimą. Globėja Vita Vilkienė juos labai įdomiai egzaminavo, visus įjungdama į tą procesą. Po egzaminų visi ruošėsi ateitininkų šventei. Su moksleiviais dirba Marytė Newsom, dr. Marius Tijunėlis ir kiti. Studentų yra mažai. Sendraugių valdybą sudaro I. Bandziulis, D. Jasiukonienė, R. Kontrimienė, L. Polikaitis, A. Žemaitaitis ir pirmininkė D. Polikaitienė. Užbaigę visus darbus vykome vakarieniauti su Maryte ir jos vyru Bob bei dukra Inga.

Vėliau vakare dar užsukome į naujai įsikūrusios Retro šokių trupės premierinį pasirodymą šv. Kazimiero parapijos salėje. Vakaras prasidėjo su vaišėmis. Besivaišinant salėje staiga pasirodė būrelis šokėjų. Iš karto suimponavo ir nuotaiką pakėlė romantiškos melodijos garsai jaunų žmonių šokių pynėje - čia-čia-čia, rumba ir kitų anų laikų moderniškų šokių. Šokėjai apsirengę madinga tų laikų apranga ir pasidabinę atatinkama šukuosena. Entuzijastiškai ir aistringai, besikeičiant melodijoms ir šokių ritmui, jie šoko scenoje ir pačioje salėje. Ši Retro trupė įsikūrė prieš 7 ar 8 mėnesius. Joje šoka naujai atvykę lietuviai. Vadovė choreografė Sigita Barysienė, šią specialybę įsigijusi Lietuvoje. Man buvo nepaprastai malonu stebėti, kaip mūsų karta ir naujai atvykę lietuviai gražiai bendradarbiauja ir kartu dirba. Jie visi kartu rūpinasi lituanistine mokykla, kartu ruošėsi ateitininkų šventei. Per jų koncertą visi džiaugėmės jų nuotaikinga ir kūrybinga programa.

Sekmadienį rinkomės į šv. Kazimiero parapiją šv. Mišioms, kurias atnašavo klebonas Stanislovas Anužis. Giedojo parapijos choras. Po šv. Mišių ten pat, prie vėliavų, klebonas Anužis priėmė 4 moksleivių ir 5 jaunučių įžodį. Man teko įžodį davusiuosius apjuosti juostele ir juos pasveikinti. Ateitininkų ženkliukus prisegė jų globėjos. Po ceremonijų visi ėjome į salę užkandai ir akademinei programai. Po mano "žodžio" sekė moksleivių ir jaunučių pasirodymai.

Nebuvau tikra kaip turėčiau prabilti Los Angeles ateitininkų šventėje. Širdyje atsirado stiprus jausmas tarti kelis žodžius šia tema - Ar girdžiu kaip Viešpats kalba į mane. Savo žodį pradėjau su Dalios Stniškienės eilėraščiu iš jos eilėraščių rinkinio "Einu namo", išleisto 1997 m.

Viešpaties Žingsniai

Girdžiu aš, rodos,
Viešpaties žodžius.
Žingsnius matau Jo baltame kely.
Jaučiu, kad Jis arti, arti tikrai.
O tu sakai - Jis taip toli...
Ir kalba jis su kiekviena snaige.

Ir laimina mažytę žolę iš pusnies žilos...
Ir nesakyk, kad Viešpaties tu žodžių negirdi.
Ir nekalbėk, kad jie ne tau.

Kai šlama pūšys baltos ir naktis arti
Žingsnius Jo baltame kely ir tu ir aš matau.

Bevartant a.a. Dalios Staniškienės eilėraščių knygą užtikau šį eilėraštį ir žinojau, kad ta tema turiu kalbėti.

Kalbėjau labai trumpai ir paprastai. Kaip atpažinti Viešpaties balsą kalbant į mane nuo kitų balsų, kurie fantazuoja kaip įgyvendinti ar atlikti įsipareigojimus nustebinant žmones savo gudrumu ir gražia atrinktų žodžių kalba. Kai Viešpats tave kalbina, jauti pilną ramybę. Jo mitys perima tave visą ir prieš akis atsistoja pilnas planas kaip tai turi būti atlikta. Pagalvojus kartais žmogiškai sunku suprasti kaip aš savimi nepasitikinti, menka, pilna abejonių savo nuomonei, visą tai galėsiu įgyvendinti. Mano silpnume, bejėgiškume pasirodo Viešpaties stiprybė. Jei mes Jam esame atviri, tampame Juo pasitikintys.

Papasakojau porą pavyzdžių iš savo gyvenimo kur visiškai pasitikėdama Viešpačiu, nors su baime, apsiėmiau tokį įspareigojimą, kuriam nesijaučiau pajėgi. Viešpats balsas ramiai bet aiškiai atsiliepė mano viduje. Sutik, viskas bus gerai. aš būsiu su tavimi. Tai įvyko kai sutikau organizuoti Ateitininkų sendraugių stovyklą Dainavoje. Tą įsipareigojimą ištęsėjau netoli 10 metų. Kitas nuotykis buvo kai pernai vykau į Ateitininkų kongresą Lietuvoje. Paruošiau Šiaurės Amerikos Ateitininkų Tarybos pranešimą, su tam tikrais netikslumais, nes nepasitikrinau įrašytų faktų teisingumu. Kongresan vyko visų sąjungų centro vldybų pirmininkai su svo pranešimais. Tai buvo pirmas atvejis kur kongrese dalyvavo visi centro valdybų pirmininkai iš JAV. Man kilo mintis, kad čia būtų gera proga man "sužibėti". Juk aš, Nijolė, esu ŠAAT pirmininkė. Aš niekam nieko blogo nelinkėjau, nieko nenuskriaudžiau. Pasinaudosiu esama proga, nes kažin kada tokia proga vėl pasitaikys. Įlindo į mane "kipšiukas" ir sugundė save iškelti pasinaudojant kitų darbais.

Tą rytą kai reikėjo vykti į oro uostą atsikėliau sirgdama. Skaudėjo gerklę, kosėjau, sukosi galva ir negalėjau ašarų sulaikyti. Nutariau, kad buvau pervargus ir kad viskas Lietuvon nuvykus bus gerai. Išsimiegosiu lėktuve, nes aš visuomet gerai lėktuve miegu. Būsiu pailsėjus ir dalyvausiu kongrese. Skrendant negalėjau užmigti, negalėjau rasti patogios vietos. Viskas buvo negerai. Nuvykau į Lietuvą visiškas ligonis - su temperatūra, kosėjau kaip ruonis, spaudė krūtinę, patino kojos. Kongreso metu salėse buvo taip karšta, kad vos išbūdavau iki sesijų galo. Po sesijų puseserės parveždavo tiesiai į lovą. Taip ir neteko dalyvauti nei vienoje vakaro programoje ir mano žvaigždė "nesužibėjo".

Dabar vėl grįžtame į Los Angeles ateitininkų šeimos šventę. Po šventės vykome vakarieniauti. Kadangi Marytė gyvena gražiame Beverly Hills rajone, važiuojant į restoraną ji parodė kelias filmų studijas. Jos su aukštomis mūrinėmis sienomis, kad apsiginus nuo smalsių žiūrovų. Kur tik važiavome mačiau aukštas plonas palmes, žydinčius kaktusus kiemeliuose prie namų ir ryškiai violetiniai žydinčius medžius. Vaizdas nuostabus.

Pirmadienį ir antradienį Los Angeles apylinkes aprodė Dalilė ir Antanas Polikaičiai. Pirmadienį su Dalile važiavome greitkeliu prie vandenyno. Vienoje kelio pusėje banguoja Ramusis vandenynas, o kitoje pusėje masyvūs kalnai. Mačiau visiškai plikus, apdegusius kalnus, dar nespėjusius augmenijai ataugti. Pravažiavome pro Malibu, kur kalnų paviršiuje matėsi kino artistų ir kitų turtuolių į orą iškilę prabangūs namai, savo puošnų veidą atsukę į jūrą.

Antradienį Antanas Polikaitis nuvežė į lietuvių kapines, kurios yra ant kalno. Jos pasipuošę gražiais paminklais ir skulptūromis, gražiai apsodintos krūmeliais ir gėlėmis. Iš kapinių vykome į Huntington biblioteką, meno kolekciją ir botanikos sodus. Botanikos soduose yra vienas iš didžiausių kaktusų sodų, turintis įvairiausių kaktusų iš viso pasaulio. Kadangi buvo pavasaris, dauguma jų žydėjo. Sunku atpasakoti tų žiedų grožį ir spalvų ryškumą. Kai kurie žiedai iškilę iki dviejų aukštų. Pats žiedas vienas rankos storumo. Kitų ilgos, plonos rykštelės su ryškiai spalvotais žiedeliais. Kiti gulėjo susiraitę vienas ant kito. Žvilgterėjus atrodė lyg ten būtų gyvačių raizginys. Net nupurtė, nes taip realistiškai atrodė. Džiaugdamiesi kaktusų įvairumu ir jų žiedais vaikščiojome iš vieno takelio į kitą iki pavargome.

Pakeliui į namus užsukome į Ronald Reagan biblioteką. Koks sutapimas buvo nuvykti į jo pasirinktą amžinojo poilsio vietą prieš pat jo mirtį. Taip kaip matėme per jo laidotuves televizijos ekrane, mes stovėjome ant to kalno ir grožėjomės tuo nuostabiu vaizdu - banguojančiomis kalnų viršūnėmis iki vandenyno. Įrodymui kad ten tikrai buvau turiu ir nuotraką prie prezidento Reagan statulos.

Po vakarienės pas Dalilę ir Antaną jie aprodė savo gražiai apsodintą kiemelį. Ir vėl visur išvirtę guli kaktusai, žydi įvairios gėlės. Veranda pilna gėlių vazonuose.

Trečiadienį ryte, Marytei ir Bob išėjus į darbą , o Ingai į mokyklą, atvažiavo autobusiukas, kuris mane nuvežė į oro uostą. Lėktuvui bekylant namų link, atsisveikinau su aukštomis, lieknomis palmėmis, žydinčiais kaktusais ir nuostabiai violetiniais žiedais pasipuošusiais medžiais. Atsisveikinau iki sekančios viešnagės į Los Angeles.

Tikrai esu laiminga būdama šioje turtingoje Kristaus mokslo siekiančioje ateitininkų šeimoje. Buvau priimta Los Angeles ateitininkų kaip šeimos narė. Nuoširdus ačiū Marytei su Bob, Daliai Jasiukionienei ir jos dukrai Danutei, Dalilei ir Antanui Polikaičiams. Ačiū visiems kurie mane taip šiltai priėmėte.

Garbė Kristui!

atnaujinta: 2006-06-02

Pradžia | Praeitis | Kasdienybe | Kūryba | Ateitis | Jungtys
Paieška | Pastabos | Naujienos | Kreiptis | Kalendorius

© 2007 m. Ateitis Foundation - tinklapiai, Voras