Dalyviai svarstė klausimus jautriai, su užjautimu jaunimui, kur neturi progos išmokti apie tikėjimą, ar gyvena vietose kur nėra progos bendrauti su kitais lietuviais. Vis dėlto, posėdžio dalyviai sutiko, kad nors sunku, ateitininkai turi likti ištikimi savo principams ir su meilę ir kūrybingumu ryžtis perduoti jaunimui tikėjimo ir tautiškumo dovanas.
Praktiškai, dalyviai sutiko, kad visi vaikai ir šeimos gali dalyvauti stovyklose ir veikloje, bet, kad bus ypatingų pastangų įdėta rasti vadovų, kur galėtų savo pavyzdžiais ir žiniomis, perduoti vaikams krikščioniškus idealus. Taip pat, planuojama, kad patys vadovai būtų duodami progų, išmokti daugiau apie savo tikėjimą bei jį formuoti.
Nors iššūkių daug, dalyvių bendradarbiavimas buvo įkvėptas ir džiugus. Šiuo metu, beveik pusė ŠAAT narių gyveną toli nuo Čikagos apylinkės, tai buvo ypač gerai pabendrauti. Įvairiais būdais buvo iškeltas klausymas, Kas mes esame? Atsakymas buvo aiškus: ateitininkai turi pašaukimą išeivijoje derinti tikėjimą su lietuviškumu ir perduoti tą idealą sekančiai kartai.