2026 - 2027 Metinė Tema
Patirdami gailestingumą, tampame tarnystės žmonėmis, kurie mažais darbais kuria ateitį.
Gailestingumas
Evangelijoje matome Kristų, kuris nuolat atsigręžia į silpniausius – vargšus, sergančius, nusidėjėlius ir tuos, kuriuos visuomenė atstumia. Gailestingumas nėra vien jausmas ar užuojauta. Tai Dievo meilės veiksmas žmogui, kuris kviečia ir mus atsiverti kitam žmogui. Ši tema ypač aktuali todėl, kad 2026 m. Vilniuje vyko pasaulinis Gailestingumo kongresas. Lietuva yra ypatingai susijusi su Dievo Gailestingumo žinia – būtent Vilniuje šv. Faustina patyrė regėjimus, iš kurių gimė Dievo Gailestingumo paveikslas ir gailestungumo maldos vainikėlis.
Tarnystė
Tikras gailestingumas visuomet virsta tarnyste, tai veiksmas su kryptim eiti į tarnystę. Patyręs Dievo gailestingumą žmogus nelieka abejingas kitiems. Sekdami Palaimintojo Jurgio Matulaičio pavyzdžiu, esame kviečiami į ištikimą ir nuolankią tarnystę – tokią, kuri neieško garbės, bet tyliai kuria gėrį visuomenėje. Šv. Pranciškus Asyžietis yra taip pat vienas ryškiausių gailestingumo ir tarnystės pavyzdžių Bažnyčios istorijoje, kurio metais Popiežius paskelbė 2026-uosius metus. Jis atsisakė turto ir privilegijų, kad galėtų būti arti vargšų, ligonių ir atstumtųjų. Dievo meilė tampa matoma tada, kai ji virsta tarnyste kitam žmogui.
Ateitis
Trečioji šūkio dalis – ateitis – primena, kad gailestingumas ir tarnystė nėra tik praeities ar dabarties vertybės. Jos formuoja ateitį. Kai tikėjimas tampa gailestingumu, o gailestingumas – tarnyste, tuomet gimsta tikra viltis ateičiai. Todėl ši metų tema yra kvietimas paklausti savęs ar yra vietos mūsų gyvenimuose truputį daugiau galestingumui ir tarnystei?
